Pulsas – tai širdies susitraukimų dažnis per minutę, rodantis, kaip efektyviai veikia širdis ir kraujotakos sistema. Nors pulsas gali kisti dėl fizinio krūvio, emocijų ar aplinkos veiksnių, itin žemi arba labai aukšti rodikliai gali būti pavojingi gyvybei. Suprasti, kada pulsas tampa rizikingas, svarbu kiekvienam, nes šis organizmo signalas gali įspėti apie galimai rimtą sveikatos būklę.
Koks yra normalus pulso diapazonas?
Norint suvokti, kada pulsas kelia grėsmę sveikatai, pirmiausia verta žinoti normalius rodiklius. Suaugusiam žmogui ramybės būsenos pulsas paprastai būna:
- 60–100 dūžių per minutę – įprastas intervalas daugumai sveikų suaugusiųjų.
- 50–60 dūžių per minutę – gali būti normalu fiziškai aktyviems, sportuojantiems asmenims.
- Virš 100 dūžių per minutę ramybėje – vadinama tachikardija.
- Žemiau 60 dūžių per minutę ramybėje – vadinama bradikardija.
Nors nedidelis nukrypimas nuo šių ribų dažnai nėra pavojingas, kai tam turi įtakos miegas, stresas ar dehidratacija, nuolat itin aukštas ar labai žemas pulsas gali būti rimtas signalas.
Koks pulsas laikomas pavojingu gyvybei?
Gyvybei pavojingas pulsas gali būti tiek per didelis, tiek per mažas. Štai kada būtina reaguoti ypač atsargiai:
Pavojingai aukštas pulsas
Aukštas pulsas tampa pavojingu, kai jis:
- nuolat viršija 130–140 dūžių per minutę ramybėje;
- staiga pakyla iki 150–180 ir nesumažėja net ilsintis;
- lydimas simptomų, tokių kaip galvos svaigimas, dusulys, skausmas krūtinėje ar alpimas.
Tokie rodikliai gali rodyti sunkius širdies ritmo sutrikimus. Kai pulsas ypač didelis, širdis nespėja prisipildyti kraujo, todėl sumažėja deguonies tiekimas organams.
Pavojingai žemas pulsas
Ypatingas pavojus kyla, kai pulsas:
- krenta žemiau 40 dūžių per minutę;
- krenta žemiau 50 dūžių per minutę kartu su simptomais;
- staiga sulėtėja ir sukelia svaigulį, silpnumą, regėjimo pritemimą ar alpimą.
Labai žemas pulsas gali reikšti, kad širdis nepakankamai greitai pumpuoja kraują, todėl kyla sąmonės netekimo ar kitų pavojingų komplikacijų rizika.
Simptomai, rodantys, kad pulsas pavojingas
Neretai pavojingas pulsas pasireiškia aiškiais kūno signalais. Į juos svarbu atkreipti dėmesį kuo greičiau. Dažniausi simptomai:
- stiprus galvos svaigimas arba „susisukusi“ galva;
- dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas;
- širdies permušimai ar labai nelygus ritmas;
- skausmas arba spaudimas krūtinėje;
- šaltas prakaitas, silpnumas;
- alpimas arba jo pojūtis.
Simptomų ignoruoti nereikėtų, nes jie dažnai yra pirmieji perspėjimai, kad širdies veikla sutrikusi.
Kas gali sukelti pavojingą pulsą?
Pulso sutrikimai gali būti trumpalaikiai, tačiau kartais juos lemia rimtesni veiksniai. Dažniausios priežastys:
- širdies ritmo sutrikimai (aritmijos);
- dehidratacija arba elektrolitų disbalansas;
- stiprus stresas, nerimas, panikos priepuoliai;
- vaistų poveikis arba perdozavimas;
- skydliaukės sutrikimai;
- infekcijos, karščiavimas;
- širdies nepakankamumas ar kitos lėtinės ligos.
Kiekvienas žmogus gali patirti pulso pakitimų, tačiau pasikartojantys ar itin ryškūs požymiai visada yra rimtas signalas stebėti sveikatą atidžiau.
Ką daryti, jei pulsas staiga tampa labai aukštas arba labai žemas?
Jei pastebite staigų pulso šuolį ar kritimą, svarbu išlikti ramiai ir įvertinti situaciją. Galimi veiksmai:
- sėsti arba atsigulti, kad sumažėtų alpimo rizika;
- giliai ir ritmingai kvėpuoti, nes tai gali padėti sumažinti stresą;
- išgerti vandens, jei pulso pokyčius galėjo sukelti dehidratacija;
- stebėti savo būklę kelias minutes.
Jei kartu pasireiškia skausmas krūtinėje, dusulys, alpimas ar žmogus negali normaliai kalbėti, būtina kreiptis pagalbos. Tokie simptomai gali rodyti pavojingą būklę, kuriai reikalinga neatidėliotina medicininė pagalba.
Kaip matuoti pulsą tiksliai?
Tiksli pulso matavimo technika padeda tiksliau vertinti būklę. Geriausios vietos matuoti pulsą yra riešas ir kaklas. Paprasti žingsniai:
- uždėkite du pirštus ant riešo vidinės pusės arba ant kaklo šono;
- susiraskite pulsą lengvai prispausdami;
- skaičiuokite dūžius 30 sekundžių ir padauginkite iš dviejų;
- stenkitės matuoti ramybės būsenoje.
Vis labiau populiarėja ir išmanieji laikrodžiai bei apyrankės, tačiau jų rodmenis pravartu vertinti kartu su savijauta.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar pavojingas pulsas gali atsirasti staiga?
Taip, staigūs pulso pokyčiai gali pasireikšti dėl streso, fizinio krūvio, skausmo, nerimo ar ritmo sutrikimų. Staigus, labai intensyvus pulso pakilimas ar kritimas kartu su simptomais turėtų būti vertinamas labai rimtai.
Ar žemas pulsas visada yra blogai?
Ne. Sportuojantys žmonės dažnai turi žemesnį pulsą, kuris jiems yra visiškai normalus. Pavojingas pulsas yra tada, kai rodiklis labai žemas ir sukelia silpnumą, galvos svaigimą ar kitus simptomus.
Ar stresas gali sukelti pavojingą pulsą?
Stresas dažnai sukelia pulso padažnėjimą. Nors daugeliu atvejų tai laikina, intensyvus ar ilgalaikis stresas gali turėti įtakos širdies ritmui ir bendram savijautos stabilumui.
Kada verta pasitikrinti pulsą?
Pulsą verta tikrinti, jei jaučiate neritmingą širdies plakimą, permušimus, neįprastą silpnumą ar krūtinės diskomfortą. Nuolatiniai nukrypimai nuo normos gali būti signalas, kad sveikatą reikia stebėti atidžiau.
Pulso stebėjimo svarba kasdienybėje
Reguliarus pulso stebėjimas leidžia geriau pažinti savo kūno reakcijas ir pastebėti pokyčius, kurie gali būti svarbūs savijautos įvertinimui. Tai paprastas, bet naudingas įprotis, padedantis išlaikyti širdies sveikatą ir laiku atkreipti dėmesį į galimus rizikos veiksnius.
