Atvėsus orams ir prasidėjus peršalimo ligų sezonui, vaistinių lentynas šluote šluoja žmonės, ieškantys stebuklingo būdo sustiprinti savo imuninę sistemą. Dažnas iš mūsų įsivaizduoja, kad imunitetas yra tarsi automobilio variklis, kurį galima „tiuninguoti“ papildais, didelėmis vitaminų dozėmis ar ekstremaliomis grūdinimosi procedūromis, tikintis, kad tai apsaugos nuo bet kokio viruso. Tačiau medicinos ekspertai ir gydytojai imunologai vis dažniau skambina pavojaus varpais: agresyvus ir neapgalvotas kišimasis į imuninės sistemos veiklą gali sukelti visiškai priešingą efektą. Užuot tapęs atsparesnis, organizmas gali būti išbalansuotas, o kai kuriais atvejais toks „stiprinimas“ gali išprovokuoti lėtinius uždegimus ar net autoimunines reakcijas, kai organizmas pradeda naikinti pats save.
Imunitetas nėra raumuo, kurį reikia be saiko treniruoti
Viena didžiausių klaidų, kurią daro visuomenė, yra suvokimas, kad kuo stipresnis imunitetas, tuo geriau. Gydytojai pabrėžia, kad imuninė sistema yra itin sudėtingas mechanizmas, kurio tikslas – homeostazė, arba pusiausvyra. Imunitetas neturi būti nei per silpnas, nei per stiprus; jis turi būti adekvatus.
Įsivaizduokite apsaugos darbuotoją prie naktinio klubo. Jei jis per silpnas (nusilpęs imunitetas), į klubą pateks visi nepageidaujami asmenys (virusai, bakterijos). Tačiau jei jis yra pernelyg agresyvus ir puola kiekvieną praeivį be priežasties (hiperaktyvus imunitetas), kyla riaušės ir nukenčia niekuo dėti žmonės. Mediciniškai tai pasireiškia kaip alergijos arba autoimuninės ligos. Kai vartojame stiprius imunostimuliatorius be gydytojo paskyrimo, mes verčiame savo organizmo gynybines ląsteles būti nuolatinėje parengtyje, o tai sekina resursus ir gali sukelti lėtinį nuovargį.
Natūralūs preparatai ir vaistažolės: paslėpta rizika
Daugelis žmonių mano, kad jei produktas yra natūralus ar žolinis, jis negali pakenkti. Tai yra pavojingas mitas. Populiarios vaistažolės, tokios kaip ežiuolė (Echinacea), ženšenis ar kiti adaptogenai, veikia kaip stiprūs imunostimuliatoriai. Nors sveikam žmogui trumpalaikis jų vartojimas gali būti naudingas peršalimo pradžioje, tam tikroms grupėms tai gali būti žalinga.
Ypač atidūs turi būti žmonės, turintys polinkį į autoimuninius susirgimus arba jau sergantys tokiomis ligomis kaip:
- Hašimoto tiroiditas (skydliaukės uždegimas);
- Reumatoidinis artritas;
- Žvynelinė (psoriazė);
- Išsėtinė sklerozė.
Sergant šiomis ligomis, imuninė sistema jau yra per daug aktyvi ir atakuoja savus audinius. Vartojant papildomus stimuliatorius, galima išprovokuoti ligos paūmėjimą, sukelti stiprius skausmus ar uždegiminius procesus, kuriuos vėliau teks ilgai ir sunkiai gydyti vaistais.
Vitaminų perdozavimas: kai „daugiau“ tampa toksiška
Kitas kraštutinumas – nekontroliuojamas vitaminų vartojimas. Pandemijos metu išpopuliarėjęs vitaminas D ir cinkas tapo kasdienybės dalimi, tačiau retas kuris prieš vartojimą atlieka kraujo tyrimus. Gydytojai įspėja apie vis dažnėjančius hipervitaminozės atvejus.
Vitamino D spąstai
Vitaminas D yra gyvybiškai svarbus, tačiau jo perteklius kaupiasi organizme, nes tai yra riebaluose tirpus vitaminas. Perdozavimas gali sukelti hiperkalcemiją – būklę, kai kraujyje padidėja kalcio kiekis. Tai gali lemti:
- Inkstų akmenų susidarymą ir inkstų funkcijos sutrikimus.
- Kraujagyslių ir minkštųjų audinių kalcifikaciją (kalkėjimą).
- Pykinimą, vėmimą ir silpnumą.
Cinko ir vario disbalansas
Ilgalaikis didelių cinko dozių vartojimas (dažnai rekomenduojamas imunitetui) gali sutrikdyti vario pasisavinimą. Vario trūkumas, savo ruožtu, sukelia anemiją ir, ironiška, susilpnina imuninę sistemą bei padidina infekcijų riziką. Tai klasikinis pavyzdys, kaip aklas papildų vartojimas duoda priešingą rezultatą nei tikėtasi.
Lėtinis uždegimas – tylusis imuniteto žudikas
Užuot ieškoję stebuklingos tabletės, gydytojai rekomenduoja atkreipti dėmesį į tai, kas labiausiai slopina mūsų imunitetą – lėtinį uždegimą. Jį dažniausiai sukelia ne vitaminų trūkumas, o gyvenimo būdo klaidos. Nuolatinis stresas, miego trūkumas ir perdirbtas maistas sukuria organizme aplinką, kurioje imuninės ląstelės tampa vangios arba, atvirkščiai, chaotiškos.
Ypatingą žalą daro cukrus. Tyrimai rodo, kad suvartojus didelį kiekį cukraus, neutrofilų (ląstelių, kovojančių su bakterijomis) gebėjimas neutralizuoti patogenus sumažėja kelioms valandoms. Jei žmogus nuolat užkandžiauja saldumynais, jo imuninė sistema didžiąją dienos dalį veikia „sulėtintame režime“. Tokiu atveju jokie ežiuolės lašai nepadės, kol nebus pakoreguota mityba.
Ekstremalus grūdinimasis be pasiruošimo
Šaltas dušas ir maudynės eketėje tapo madinga sveikatinimosi priemone. Nors taisyklingas grūdinimasis iš tiesų gerina kraujotaką ir atsparumą, staigus ir ekstremalus šaltis nepasiruošusiam organizmui yra didžiulis stresas. Šio streso metu išsiskiria didelis kiekis kortizolio – hormono, kuris slopina imuninę sistemą.
Gydytojai pastebi, kad neretai žmonės suserga plaučių uždegimu ar pūsleline būtent po pirmųjų bandymų „sveikatintis“ lediniame vandenyje. Grūdinimasis turi būti laipsniškas procesas, pradedamas vasarą, o ne žiemą, kai aplinkui siaučia virusai ir organizmas jau ir taip patiria didelį krūvį.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie imunitetą ir jo stiprinimą.
-
Ar įmanoma sustiprinti imunitetą per vieną dieną, pajutus pirmuosius ligos simptomus?
Deja, ne. Imunitetas yra ilgalaikio proceso rezultatas. Pajutus simptomus, geriausia, ką galite padaryti, yra ne gerti stimuliatorius, o ilsėtis, gerti daug skysčių ir leisti organizmui nukreipti energiją į kovą su virusu. Staigus „stiprinimas“ ligos metu gali tik padidinti uždegiminę reakciją ir pabloginti savijautą. -
Ar sintetiniai vitaminai yra blogesni už gaunamus su maistu?
Organizmas geriausiai pasisavina vitaminus ir mineralus iš maisto, nes ten jie yra natūraliame komplekse su kitomis medžiagomis (fermentais, bioflavonoidais), kurios padeda įsisavinimui. Sintetiniai papildai yra naudingi esant patvirtintam deficitui, tačiau jie niekada pilnai nepakeis subalansuotos mitybos. -
Kaip žinoti, ar mano imunitetas iš tiesų nusilpęs?
Tikrasis imunodeficitas yra reta būklė. Jei sergate peršalimo ligomis 2–3 kartus per metus ir pasveikstate be komplikacijų per savaitę – jūsų imunitetas veikia puikiai. Susirūpinti reikėtų, jei sergate dažnai, ligos komplikuojasi į plaučių uždegimus, sinusitus, reikalingi dažni antibiotikų kursai ar atsiranda sunkiai gyjančių pūlinių. -
Ar probiotikai tikrai padeda imunitetui?
Taip, tačiau svarbu ne tik gerti kapsules. Apie 70-80% imuninių ląstelių reziduoja žarnyne. Sveika mikrobiota treniruoja imuninę sistemą atpažinti priešus.
Žarnynas – pirmoji gynybos linija, kurią pamirštame
Kalbant apie imuninės sistemos sveikatą, neįmanoma aplenkti žarnyno mikrobiotos temos. Mokslininkai vis dažniau žarnyną vadina „antrosiomis smegenimis“ ir pagrindiniu imuniteto organu. Gleivinėje, dengiančioje žarnyną, yra išsidėsčiusios limfoidinio audinio sankaupos, kuriose gaminami antikūnai.
Kai mes be reikalo vartojame antibiotikus, valgome maistą, kuriame gausu konservantų, ir negauname pakankamai skaidulų, mes naikiname gerąsias bakterijas. Jų vietą užima patogeniniai mikroorganizmai ir grybeliai (pavyzdžiui, Candida). Tai sukelia vadinamąjį „kiauro žarnyno“ sindromą, kai į kraujotaką patenka toksinai ir nesuvirškinto maisto dalelės. Imuninė sistema priversta nuolat kovoti su šiais įsibrovėliais, todėl, susidūrusi su realiu virusu (pavyzdžiui, gripu), ji tiesiog nebeturi resursų efektyviai gynybai.
Todėl pati geriausia, saugiausia ir moksliškai pagrįsta imuniteto stiprinimo strategija yra ne brangūs papildai spalvingose pakuotėse, o kasdienis rūpestis savo žarnyno gyventojais. Tai reiškia mitybą, kurioje gausu prebiotikų (skaidulinių medžiagų, kuriomis minta gerosios bakterijos) – česnakų, svogūnų, porų, bananų, bei fermentuoto maisto – raugintų kopūstų, kefyro ar natūralaus jogurto. Tai lėtas, bet užtikrintas kelias į atsparią ir subalansuotą imuninę sistemą, kuri tarnaus jums, o ne kovos prieš jus.
