Aukštos oro temperatūros laikotarpiai tampa vis dažnesni, o žmonėms natūraliai kyla klausimas, kiek dienų iš eilės gali tęstis vasaros karščiai ir nuo kokių veiksnių tai priklauso. Klimato specialistai teigia, kad atsakymas nėra vienareikšmis, nes karščio bangas lemia sudėtinga atmosferos, geografinių sąlygų ir žmogaus veiklos sąveika. Vis dėlto tam tikrus dėsningumus galima išskirti ir taip geriau suprasti, kodėl vienais metais termometrai ilgą laiką rodo virš 30 laipsnių, o kitais – tokių dienų beveik nebūna.
Kas lemia ilgalaikę aukštą temperatūrą?
Klimato reiškiniai yra daugialypiai, tačiau meteorologai išskiria keletą esminių veiksnių, darančių įtaką karščio bangų trukmei. Nors orų prognozės remiasi tiksliais modeliais, ne viską įmanoma nuspėti ilgam laikui į priekį, todėl karščio laikotarpių trukmė kasmet skiriasi.
1. Atmosferos slėgio sistemų įtaka
Aukšto slėgio sritys, dar vadinamos anticiklonais, yra pagrindinis veiksnys, lemiantis užsitęsusias karščio bangas. Kai anticiklonas užsibūna virš regiono, oras cirkuliuoja žemyn, todėl debesuotumas mažėja, o saulės spinduliuotė stiprėja. Tokios sąlygos gali laikytis nuo kelių dienų iki dviejų ar net trijų savaičių.
Kai kurie anticiklonai yra itin stabilūs ir beveik nejuda iš savo vietos. Tokiais atvejais karščiai gali trukti neįprastai ilgai, o temperatūra dažnai viršija sezono normas.
2. Klimato kaitos poveikis
Vis daugiau tyrimų rodo, kad klimato kaita tiesiogiai prisideda prie ekstremalių karščio bangų. Didėjant vidutinei Žemės temperatūrai, ilgėja ne tik pačios karščio bangos, bet ir jų intensyvumas. Tai reiškia, kad karščiai gali trukti 10 ir daugiau dienų, o karščio rekordai pasiekiami vis dažniau.
Ekspertai teigia, kad tokios tendencijos ateityje tik stiprės, jei nebus imtasi ambicingų priemonių mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
3. Geografinė padėtis
Lietuvos klimatas yra vidutinių platumų, todėl čia paprastai vyrauja saikingi orai. Tačiau tam tikrais metais šalį gali paveikti karštos oro masės iš pietų ar pietvakarių. Tokiais atvejais net ir Lietuvoje gali vyrauti ilgalaikis karštis, kuris įprastas tik pietinėms Europos valstybėms.
Valstybėse ar regionuose, esančiuose arčiau pusiaujo arba toliau nuo vandenynų, karščio bangos paprastai trunka ilgiau. Tai paaiškina, kodėl Pietų Europos šalys nuolat patiria kelias savaites trunkančius karščius, o Lietuvoje tai vis dar laikoma neeiliniu reiškiniu.
4. Vandenynų ir jūrų įtaka
Vandens telkiniai turi didelę įtaką orams. Vandenynai ir jūros lėtai įkaista ir lėtai atvėsta, todėl jie padeda stabilizuoti temperatūrą. Regionuose, kurie yra netoli vandens, karščio bangos gali būti trumpesnės.
Tačiau, kai vanduo būna neįprastai šiltas, jis gali prisidėti prie didesnės oro drėgmės ir ilgiau išliekančių karščių. Pastaraisiais metais Baltijos jūra vasaromis taip pat įšyla labiau nei anksčiau, todėl Lietuvoje užfiksuojama vis ilgesnių karščio laikotarpių.
Kiek dienų gali tęstis karščio banga?
Tikslaus limito, kiek dienų gali laikytis aukšta temperatūra, nėra, nes tai priklauso nuo dominančių atmosferos sąlygų. Vis dėlto meteorologai pateikia tam tikras vidutines trukmes, kurios padeda suprasti bendrą tendenciją.
- Lietuvoje karščio bangos dažniausiai trunka 2–5 dienas.
- Intensyvesni karščiai gali išlikti 7–10 dienų.
- Ypač stiprios karščio bangos gali tęstis ir iki 14 dienų ar daugiau, nors tai vyksta retai.
Europos pietuose karščiai gali trukti net kelias savaites, o kai kuriose pasaulio vietose, pavyzdžiui, Pietų Azijoje, aukšta temperatūra gali užsilaikyti mėnesį ir ilgiau.
Kokį poveikį žmonėms daro ilgalaikiai karščiai?
Karščio bangos daro ženklią įtaką sveikatai, kasdieniam gyvenimui ir infrastruktūrai. Ilgai trunkant aukštai temperatūrai, didėja šių sveikatos problemų tikimybė:
- šilumos smūgis;
- dehidratacija;
- širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimai;
- miego problemos;
- suaktyvėję kvėpavimo takų susirgimai dėl prastesnės oro kokybės.
Taip pat karščiai apsunkina darbą lauke, didina gaisrų riziką, kenkia žemės ūkiui ir lemia didesnį elektros energijos vartojimą.
Kaip pasiruošti ilgesniam karščio laikotarpiui?
Nors karščio bangų išvengti neįmanoma, galima imtis priemonių, padedančių lengviau išgyventi karštas dienas.
- Gerti daugiau skysčių ir vengti alkoholio.
- Riboti fizinį aktyvumą karščiausiu dienos metu.
- Užtemdyti langus ir naudoti ventiliatorius arba kondicionierius.
- Dėvėti lengvus, šviesius drabužius.
- Rūpintis vyresnio amžiaus artimaisiais ir vaikais, kurie jautriau reaguoja į karštį.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kiek dienų iš eilės galima vadinti karščio banga?
Lietuvoje karščio banga laikomas laikotarpis, kai tris ar daugiau dienų iš eilės oro temperatūra siekia bent 30 laipsnių pagal Celsijų.
Ar karščiai Lietuvoje ilgės?
Taip, klimatologų duomenimis, karščio bangos ateityje gali tapti ilgesnės ir intensyvesnės dėl klimato kaitos.
Ar karščiai gali būti pavojingi sveikatai?
Ilgai trunkant aukštai temperatūrai padidėja šilumos smūgio, dehidratacijos ir kitų sveikatos sutrikimų rizika, todėl būtina imtis prevencijos priemonių.
Pasaulinės tendencijos ir ateities prognozės
Meteorologai ir klimato tyrėjai sutaria, kad ekstremalūs karščiai tampa vis dažnesni visame pasaulyje. Nors tiksli jų trukmė ir intensyvumas priklausys nuo regiono, bendras klimato atšilimas nulems, kad karščio bangos bus ilgesnės, kartosis dažniau ir darys didesnį poveikį kasdieniam gyvenimui. Todėl dėmesys klimato kaitos mažinimo priemonėms ir prisitaikymo strategijoms tampa vis svarbesnis kiekvienai valstybei ir kiekvienam žmogui.
