Daugelis iš mūsų kasdien stovėdami prieš veidrodį ir valydami dantis retai susimąstome apie sudėtingą anatomiją, slypinčią mūsų burnoje. Nors šypsena dažnai laikoma estetiniu grožio elementu, biologiškai dantys yra gyvybiškai svarbūs instrumentai, skirti maisto smulkinimui ir virškinimo proceso pradžiai. Tačiau vienas klausimas vis dar kelia diskusijas ne tik tarp pacientų, bet ir mokslinėje bendruomenėje: koks iš tikrųjų yra „teisingas” dantų skaičius ir kodėl gamta kai kuriems žmonėms „pagaili” protinių dantų? Ši anatominė mįslė yra susijusi ne tik su mūsų individualia genetika, bet ir su tūkstančius metų trunkančia žmonijos evoliucija, kuri pamažu keičia mūsų veido ir žandikaulio struktūrą.
Dantų skaičiaus kaita žmogaus gyvenime
Norint tiksliai atsakyti, kiek dantų turi žmogus, pirmiausia reikia atsižvelgti į jo amžių. Žmogus yra difiodontinis sutvėrimas, o tai reiškia, kad per savo gyvenimą mes turime dvi dantų generacijas: pieninius ir nuolatinius dantis. Šis procesas yra būtinas, nes vaiko žandikaulis yra per mažas, kad jame tilptų visi suaugusiojo dantys, todėl gamta sukūrė laikiną rinkinį, kuris padeda vaikui maitintis ir, kas ne mažiau svarbu, saugo vietą nuolatiniams dantims bei skatina žandikaulio augimą.
Pirmieji pieniniai dantys paprastai pradeda dygti apie šeštąjį kūdikio gyvenimo mėnesį, nors šis laikas gali labai skirtis. Iki 2,5–3 metų amžiaus dauguma vaikų jau turi pilną pieninių dantų komplektą. Jį sudaro lygiai 20 dantų: po 10 viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje. Šiame etape burnoje nėra kaplių (premoliarų), tik kandžiai, iltys ir krūminiai dantys.
Daugumai žmonių pieniniai dantys pradeda klibėti ir kristi apie 6-uosius gyvenimo metus, užleisdami vietą nuolatiniams. Standartinis suaugusio žmogaus dantų komplektas teoriškai turėtų būti sudarytas iš 32 dantų. Šį rinkinį sudaro:
- 8 kandžiai – priekiniai dantys, skirti maisto atkandimui;
- 4 iltys – aštriausi dantys, skirti maisto plėšimui;
- 8 kapliai (premoliarai) – skirti maisto traiškymui;
- 12 krūminių dantų (moliarų) – masyvūs dantys, skirti maisto malimui (į šį skaičių įeina ir 4 protiniai dantys).
Tačiau realybėje daugybė suaugusiųjų turi tik 28 dantis. Taip yra todėl, kad paskutinieji keturi krūminiai dantys, vadinamieji protiniai dantys, arba tretieji moliarai, dažnai neišdygsta arba yra pašalinami. Tad atsakymas į klausimą „kiek dantų turi žmogus” dažniausiai svyruoja tarp 28 ir 32, ir abu šie variantai laikomi medicinine norma.
Kas yra protiniai dantys ir kodėl jie taip vadinami?
Protiniai dantys yra tretieji krūminiai dantys, esantys pačiame dantų lanko gale. Savo pavadinimą jie gavo ne dėl to, kad suteiktų žmogui papildomo intelekto, bet dėl vėlyvo dygimo laiko. Paprastai jie pradeda dygti vėlyvoje paauglystėje arba ankstyvoje jaunystėje – tarp 17 ir 25 metų, kai žmogus laikomas jau „suaugusiu” ir „įgavusiu proto”.
Istoriškai šie dantys buvo gyvybiškai svarbūs mūsų protėviams. Priešistoriniai žmonės maitinosi labai kietu, termiškai neapdorotu maistu – šaknimis, žalia mėsa, riešutais. Dėl intensyvaus kramtymo jų dantys greitai susidėvėdavo ar net iškrisdavo. Trečiųjų krūminių dantų atsiradimas vėlesniame amžiuje tarnavo kaip savotiškas „atsarginis komplektas”, leidžiantis tęsti visavertį maitinimąsi. Be to, protėvių žandikauliai buvo žymiai masyvesni ir platesni, todėl 32 dantys juose tilpdavo be jokių problemų.
Evoliuciniai pokyčiai: kodėl protiniai dantys dygsta ne visiems?
Šiandien odontologai stebi įdomią tendenciją: vis daugiau žmonių gimsta be vieno, kelių ar net visų keturių protinių dantų užuomazgų. Tai vadinama dantų agenezija. Mokslininkai tai sieja su žmogaus evoliucija ir pasikeitusiais mitybos įpročiais. Per tūkstantmečius, išmokus apdoroti maistą ugnimi, vėliau – atsiradus žemdirbystei ir pramoniniam maisto apdorojimui, maistas tapo minkštesnis. Mums nebereikia didžiulės kramtymo jėgos ar masyvių žandikaulių.
Žandikaulio mažėjimas
Dėl sumažėjusio funkcinio krūvio žmogaus žandikaulis evoliucijos eigoje tapo mažesnis. Tačiau dantų dydis ir skaičius genetiškai kinta lėčiau nei kaulų struktūra. Dėl šios priežasties burnoje dažnai tiesiog pritrūksta vietos 32 dantims. Gamta, bandydama adaptuotis, kai kuriems žmonėms tiesiog „išjungia” mechanizmą, atsakingą už trečiųjų krūminių dantų formavimąsi.
Genetinis paveldimumas
Jei jūsų tėvams neišdygo protiniai dantys, yra didelė tikimybė, kad jų neturėsite ir jūs. Tyrimai rodo, kad tam tikros genų mutacijos lemia tai, kad protinių dantų užuomazgos apskritai nesusiformuoja. Skaičiuojama, kad apie 35% žmonijos populiacijos niekada neišvysta savo protinių dantų. Kai kuriose etninėse grupėse šis skaičius dar didesnis.
Retinuoti dantys: kai dantis yra, bet jo nesimato
Svarbu atskirti du visiškai skirtingus atvejus: kai protinio danties nėra apskritai (nėra užuomazgos) ir kai dantis yra susiformavęs, bet negali išdygti. Pastarasis variantas vadinamas dantų retencija. Retinuoti protiniai dantys dažniausiai lieka pasislėpę po dantenomis arba žandikaulio kaulu dėl vietos trūkumo.
Retinuoti dantys gali būti įvairių padėčių:
- Vertikali padėtis: dantis auga tiesiai, bet jam trukdo kaulas ar gretimas dantis.
- Horizontali padėtis: dantis guli horizontaliai ir remiasi į gretimo danties šaknį (tai viena problematiškiausių situacijų).
- Kampinė padėtis: dantis dygsta pasviręs į burnos vidų arba išorę.
Būtent retinuoti dantys dažniausiai sukelia komplikacijas, dėl kurių tenka kreiptis į burnos chirurgus. Jie gali spausti gretimus dantis, sukelti jų šaknų tirpimą (rezorbciją), iškreipti dantų lanką ar tapti cistų formavimosi priežastimi.
Kada protinius dantis reikia šalinti?
Egzistuoja mitas, kad protinius dantis reikia šalinti visais atvejais. Tai nėra tiesa. Jei žandikaulyje pakanka vietos, dantys išdygsta tiesiai, dalyvauja kramtymo procese ir pacientas geba juos kokybiškai išsivalyti, tokių dantų šalinti nereikia. Sveiki protiniai dantys gali būti puiki atrama protezavimui senatvėje.
Tačiau odontologai rekomenduoja šalinimą, kai kyla šios problemos:
- Perikoronitas: tai dantenų uždegimas aplink nepilnai išdygusį dantį. Susidaro „kapišonas”, po kuriuo kaupiasi maisto likučiai ir bakterijos, sukeldamos skausmą, tinimą ir infekciją.
- Ėduonis: protiniai dantys yra giliai burnoje, todėl juos sunku pasiekti dantų šepetėliu ar siūlu. Jie genda greičiau nei kiti dantys, o kokybiškai juos sugydyti dažnai yra neįmanoma dėl riboto priėjimo.
- Ortodontinės priežastys: jei planuojamas dantų tiesinimas breketais ar kapomis, protiniai dantys dažnai šalinami, kad atsirastų vietos kitiems dantims išsitiesinti.
- Cistos ir augliai: aplink retinuotą dantį gali susiformuoti skysčio pripildytas maišelis (cista), kuris ardo žandikaulio kaulą ir gali pažeisti nervus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Šioje sekcijoje atsakome į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie dantų skaičių ir protinius dantis.
Ar tiesa, kad su amžiumi dantų skaičius gali padidėti?
Natūraliai – ne. Išdygus visiems nuolatiniams dantims (įskaitant protinius), daugiau dantų neatsiras. Priešingai, su amžiumi dantų skaičius dažniausiai mažėja dėl ligų ar traumų. Vienintelė išimtis – labai reti genetiniai sutrikimai (hiperdontija), kai susiformuoja virškomplektiniai dantys, tačiau tai pastebima dar vaikystėje.
Ar protinių dantų šalinimas yra skausmingas?
Pati procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą (arba sedaciją), todėl pacientas skausmo nejaučia. Diskomfortas, patinimas ir maudimas dažniausiai atsiranda po operacijos, praėjus vaistų veikimui. Šiuolaikinė medicina leidžia šį pooperacinį laikotarpį padaryti kuo lengvesnį naudojant vaistus nuo skausmo ir uždegimo.
Ar gali protiniai dantys išdygti 40-ies ar 50-ies metų?
Nors tai pasitaiko retai, tai įmanoma. Dažniausiai taip nutinka, jei dantis buvo retinuotas (įstrigęs), o dėl dantenų atsitraukimo, kaulo pokyčių ar gretimo danties netekimo jam atsiranda kelias išlįsti į paviršių. Tačiau aktyvus dygimas tokiame amžiuje yra retas reiškinys.
Ką daryti, jei jaučiu skausmą dygstant protiniam dančiui?
Pirmiausia – kreiptis į odontologą atlikti panoraminę rentgeno nuotrauką. Skausmas gali reikšti tiesiog dygimo procesą, bet gali signalizuoti ir apie infekciją (perikoronitą). Namuose laikinai skausmą malšinti galima skalaujant burną druskos tirpalu ar naudojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, tačiau tai nėra problemos sprendimas.
Burnos higiena esant pilnam dantų komplektui
Nepriklausomai nuo to, ar turite 28, ar visus 32 dantis, svarbiausias veiksnys, lemiantis jų ilgaamžiškumą, yra taisyklinga priežiūra. Žmonėms, turintiems išdygusius protinius dantis, higiena tampa dar didesniu iššūkiu. Dėl savo padėties šie dantys tampa apnašų kaupimosi židiniais.
Norint išsaugoti sveikus dantis, rekomenduojama naudoti vieno danties šepetėlį, kuris leidžia pasiekti tolimiausias burnos ertmės vietas be žiaukčiojimo reflekso, kurį dažnai sukelia įprasti dideli šepetėliai. Taip pat būtina naudoti tarpdančių siūlą ar tarpdančių šepetėlius, nes ėduonis dažniausiai prasideda būtent tarpdančiuose. Reguliari profesionali burnos higiena (rekomenduojama kas 6 mėnesius) yra kritiškai svarbi, nes tik specialistas gali kokybiškai nuvalyti akmenis ir apnašas nuo sunkiai pasiekiamų krūminių dantų paviršių, taip užkertant kelią tiek ėduoniui, tiek periodonto ligoms.
