Kraujo spaudimas yra vienas svarbiausių žmogaus sveikatos rodiklių, leidžiančių anksti pastebėti galimus širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus. Daugelis žmonių spaudimą matuoja tik pajutę negalavimus, tačiau normų supratimas padeda geriau vertinti savo savijautą ir laiku kreiptis į gydytoją. Kraujo spaudimo pokyčiai nebūtinai reiškia ligą, tačiau jie gali būti signalas, kad organizmui reikia daugiau dėmesio.
Kuo remiasi kraujo spaudimo normos?
Kraujo spaudimo vertinimas pagrįstas dviem rodikliais: sistoliniu ir diastoliniu spaudimu. Sistolinis spaudimas rodo jėgą, kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles širdžiai susitraukiant, o diastolinis – kai širdis atsipalaiduoja. Šie du rodikliai matuojami milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mmHg).
Pasaulio sveikatos organizacija ir daugelio šalių sveikatos institucijos pateikia orientacines ribas, kurios leidžia nustatyti, ar žmogaus spaudimas yra normalus, ar reikalinga papildoma stebėsena.
Įprastai laikomos normos
- Normalus kraujo spaudimas: apie 120/80 mmHg
- Aukštesnė normos riba: iki 129/84 mmHg
- Riba prieš hipertenziją: 130–139/85–89 mmHg
Reikia suprasti, kad normos gali nežymiai svyruoti priklausomai nuo žmogaus amžiaus, fizinės būklės, streso lygio ar net paros laiko.
Kada kraujo spaudimas laikomas per aukštu?
Padidėjęs kraujo spaudimas arba hipertenzija yra dažna būklė, kuri vystosi palaipsniui. Daugelis žmonių ilgą laiką nejaučia jokių simptomų, todėl ši būklė neretai diagnozuojama atsitiktinai. Vis dėlto tam tikros ribos jau rodo būtinybę atidžiau stebėti sveikatą.
Hipertenzijos etapai
- Pirmo laipsnio hipertenzija: nuo 140/90 mmHg
- Antro laipsnio hipertenzija: nuo 160/100 mmHg
- Trečio laipsnio hipertenzija: nuo 180/110 mmHg ir daugiau
Esant reikšmėms virš 180/120 mmHg, rekomenduojama kreiptis į skubią medicinos pagalbą, ypač jei pasireiškia stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai, krūtinės skausmas ar dusulys.
Kada kraujo spaudimas laikomas per žemu?
Ne tik aukštas, bet ir žemas kraujo spaudimas gali sukelti problemų. Dažniausiai apie žemą spaudimą kalbama tada, kai sistolinis rodiklis nukrinta žemiau 90 mmHg, o diastolinis – žemiau 60 mmHg.
Žemas spaudimas gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą, alpimą, ypač greitai atsistojus. Nors daugeliui žmonių žemas spaudimas nėra pavojingas, jei simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui, reikalinga gydytojo konsultacija.
Veiksniai, turintys įtakos kraujo spaudimui
Kraujo spaudimas nėra pastovus rodiklis. Įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai gali jį pakelti ar sumažinti net per kelias minutes. Suprasdami šiuos veiksnius, žmonės gali geriau įvertinti savo matavimo rezultatus ir žinoti, kada jie nėra patikimi.
Kas daro didžiausią įtaką?
- Fizinis aktyvumas – po intensyvios veiklos spaudimas trumpam pakyla.
- Stresas ir emocinis įtempimas – gali smarkiai padidinti rodiklius.
- Kavos ar energinių gėrimų vartojimas – didina spaudimą trumpuoju laikotarpiu.
- Miego kokybė – prastas miegas siejamas su aukštesniu spaudimu.
- Mityba – per didelis druskos kiekis gali lemti ilgalaikį spaudimo padidėjimą.
- Amžius – vyresniame amžiuje kraujagyslės standėja, todėl spaudimas natūraliai didėja.
Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą?
Norint tiksliai įvertinti kraujo spaudimą, vien tik aparato uždėjimo nepakanka. Netinkama matavimo technika gali iškreipti rezultatus ir klaidinti tiek žmogų, tiek gydytoją.
Pagrindinės taisyklės
- Matavimą atlikite ramioje aplinkoje, bent 5 minutes pailsėję.
- Nevartokite kofeino ir nerūkykite bent 30 minučių prieš matavimą.
- Sėdėkite tiesiai, kojos neturi būti sukryžiuotos.
- Ranką padėkite širdies lygyje ant stalo.
- Matavimą kartokite du–tris kartus kas minutę ir skaičiuokite vidurkį.
Rekomenduojama kraujo spaudimą tikrinti bent kelis kartus per savaitę, ypač jei gydytojas nurodė jį stebėti.
Ką daryti, jei kraujo spaudimo rodikliai nuolat nukrypsta nuo normos?
Pastebėjus nuolatinius nukrypimus nuo normos, svarbiausia yra nesigydyti savarankiškai. Kraujo spaudimo pokyčiai gali būti susiję su įvairiomis priežastimis – nuo streso iki lėtinių ligų. Gydytojas gali rekomenduoti išsamesnius tyrimus, gyvenimo būdo korekcijas ar gydymą, priklausomai nuo situacijos.
Tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai naudingi tiek esant aukštam, tiek žemam spaudimui:
- Subalansuota, mažai druskos turinti mityba.
- Reguliarus fizinis aktyvumas.
- Streso valdymas ir pakankamas miegas.
- Pakankamas skysčių kiekis, ypač turint žemą spaudimą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar normalu, kad spaudimas skiriasi ryte ir vakare?
Taip, tai visiškai normalu. Ryte spaudimas paprastai būna šiek tiek aukštesnis, nes organizmas aktyvuojasi. Vakarais jis natūraliai mažėja.
Ar stresas gali trumpam labai padidinti spaudimą?
Taip, emocinis stresas gali laikinai pakelti kraujo spaudimą net iki hipertenzijai būdingų ribų. Tai nereiškia, kad žmogus serga hipertenzija, tačiau dažnas stresas ilgainiui gali ją paskatinti.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją dėl spaudimo?
Jei spaudimas dažnai viršija 140/90 mmHg arba nukrinta žemiau 90/60 mmHg ir sukelia simptomus, verta pasikonsultuoti su sveikatos specialistu. Skubiai kreiptis reikia, jei matuojamas spaudimas viršija 180/120 mmHg.
Ar galima turėti aukštą spaudimą ir nejausti jokių simptomų?
Taip, tai viena dažniausių priežasčių, kodėl hipertenzija vadinama „tyliąja liga“. Simptomų gali nebūti daugelį metų.
Paprasčiausi būdai palaikyti sveiką kraujo spaudimą kasdien
Daugelis žmonių gali pagerinti savo kraujospūdžio rodiklius nedideliais, bet nuosekliais kasdieniais pakeitimais. Net 20–30 minučių pasivaikščiojimas, mažesnis druskos kiekis maiste, įtampos mažinimas ir pakankamas skysčių vartojimas gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį. Svarbiausia – nuoseklumas ir dėmesys savo organizmo siunčiamiems signalams.
