Nors visuomenėje ir žiniasklaidoje dažniausiai akcentuojamas aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija) kaip tylusis žudikas, sukeliantis insultus ar infarktus, žemas kraujo spaudimas – arterinė hipotenzija – neretai lieka nepelnytai pamirštas. Daugelis žmonių, ypač jaunos moterys ar asteniško sudėjimo asmenys, metų metus gyvena jausdami nuolatinį nuovargį, galvos svaigimą ir energijos trūkumą, manydami, kad tai tiesiog jų „natūra“. Tačiau kardiologai įspėja: nors lengva hipotenzija gali būti nekenksminga ir netgi sietina su ilgesne gyvenimo trukme, egzistuoja riba, kurią peržengus žemas spaudimas tampa ne tik gyvenimo kokybę griaunančia problema, bet ir realiu pavojumi gyvybei ar organų veiklai. Svarbiausia – suprasti, kada tai yra norma, o kada būtina imtis veiksmų, ir žinoti, jog vaistai nėra vienintelė išeitis.
Kas iš tikrųjų laikoma žemu kraujo spaudimu?
Medicininėje praktikoje visuotinai priimta norma yra 120/80 mmHg. Arterinė hipotenzija diagnozuojama tuomet, kai kraujospūdžio rodikliai nukrenta žemiau 90/60 mmHg. Tačiau kardiologai pabrėžia, kad šie skaičiai yra orientaciniai. Svarbiausias kriterijus vertinant žemą spaudimą yra ne patys skaičiai monitoriaus ekrane, o tai, kaip žmogus jaučiasi.
Jei jūsų spaudimas nuolat laikosi ties 90/60 riba, bet jūs esate energingas, nesvaigsta galva ir sportuojate be diskomforto, toks spaudimas laikomas fiziologiniu ir gydymo nereikalauja. Tai dažnai būdinga profesionaliems sportininkams, kurių širdies raumuo yra itin treniruotas ir dirba efektyviai, arba genetiškai smulkiems žmonėms. Problema kyla tuomet, kai žemas spaudimas sukelia hipoperfuziją – būklę, kai į organus ir audinius nebeatiteka pakankamai kraujo, o kartu su juo – ir deguonies.
Pagrindiniai simptomai, rodantys, kad jūsų spaudimas yra per žemas jūsų organizmui, yra šie:
- Nuolatinis galvos svaigimas ar „lengvumas“: ypač pasireiškiantis staigiau atsistojus ar ilgiau pastovėjus vietoje.
- Lėtinis nuovargis ir mieguistumas: jausmas, lyg energijos rezervai būtų išsekę jau ryte.
- Koncentracijos stoka: vadinamasis „smegenų rūkas“, kai sunku susikaupti darbui ar mokslams.
- Šaltos galūnės: rankos ir kojos nuolat šąla, oda gali būti blyški ar drėgna.
- Padažnėjęs pulsas (tachikardija): širdis bando kompensuoti žemą spaudimą plakdama greičiau, kad aprūpintų organus krauju.
Kodėl ir kada žemas spaudimas tampa pavojingas?
Nors lėtinė hipotenzija retai sukelia staigias mirtinas būkles, lyginant su hipertenzija, ji slepia specifinius pavojus, kurie gali būti lemtingi tam tikrose situacijose.
1. Traumų rizika dėl alpimo
Vienas didžiausių pavojų yra sinkopė (alpimas). Staigus kraujospūdžio kritimas, pavyzdžiui, staiga atsistojus (ortostatinė hipotenzija), laikinai sutrikdo smegenų kraujotaką. Žmogui praradus sąmonę ir krentant, kyla didelė sunkių galvos traumų, kaulų lūžių ar kitų sužalojimų rizika. Vyresnio amžiaus žmonėms tai gali baigtis klubo sąnario lūžiu, kuris neretai tampa ilgalaikio neįgalumo priežastimi.
2. Organų veiklos sutrikimai
Kai kraujo spaudimas yra pernelyg žemas ilgą laiką, nukenčia vitaliniai organai. Inkstai yra itin jautrūs kraujotakos pokyčiams – nepakankama filtracija gali ilgainiui pabloginti jų funkciją. Taip pat, jei smegenys nuolat gauna nepakankamai deguonies, tai gali lemti kognityvinių funkcijų lėtėjimą, atminties problemas ir sumažėjusį darbingumą.
3. Širdies ir kraujagyslių sistemos stresas
Paradoksalu, bet žemas spaudimas gali varginti širdį. Bandydama palaikyti normalią kraujotaką, širdis priversta dirbti dažniau. Žmonės, turintys vainikinių arterijų ligą (nors ji dažniau siejama su aukštu spaudimu), taip pat gali nukentėti nuo per žemo diastolinio (apatinio) spaudimo, nes būtent diastolės metu širdies raumuo pats apsirūpina krauju.
Ortostatinė hipotenzija: nematomas priešas
Atskira ir labai svarbi būklė yra ortostatinė hipotenzija. Tai situacija, kai kraujo spaudimas staiga krenta keičiant kūno padėtį iš gulimos ar sėdimos į stovimą. Sveiko žmogaus organizme kraujagyslės akimirksniu susitraukia, kad kompensuotų gravitacijos poveikį. Žmonėms, kenčiantiems nuo šio sutrikimo, šis mechanizmas vėluoja.
Kardiologai pataria atlikti paprastą testą namuose: pasimatuokite spaudimą gulėdami, tuomet atsistokite ir po 1–3 minučių pasimatuokite vėl. Jei sistolinis (viršutinis) spaudimas nukrenta 20 mmHg ar daugiau, arba diastolinis – 10 mmHg ar daugiau, tai yra ortostatinės hipotenzijos požymis, reikalaujantis korekcijos.
Natūralūs būdai pakelti kraujo spaudimą be vaistų
Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų arterinė hipotenzija sėkmingai valdoma koreguojant gyvenseną ir mitybą. Kardiologai rekomenduoja pradėti ne nuo tablečių, o nuo šių kasdienių įpročių formavimo.
Druska – ne visada priešas
Visuomenės sveikatos specialistai nuolat kartoja, kad druskos reikia vengti. Tačiau žmonėms su žemu kraujo spaudimu galioja kitos taisyklės. Natris sulaiko vandenį organizme, o tai padidina cirkuliuojančio kraujo tūrį ir, atitinkamai, kraujospūdį. Žinoma, tai nereiškia, kad druską reikia valgyti šaukštais, tačiau saikingas sūresnio maisto (pvz., raugintų agurkų, sūdyto sūrio ar tiesiog šiek tiek gausesnio maisto sūdymo) įtraukimas į racioną gali padėti jaustis geriau. Rytą galima pradėti nuo stiklinės mineralizuoto vandens su žiupsneliu druskos.
Skysčių balansas – kritiškai svarbus
Dehidratacija yra viena dažniausių žemo spaudimo priežasčių. Kai organizmui trūksta vandens, kraujo tūris sumažėja, ir spaudimas krenta. Kardiologai rekomenduoja:
- Išgerti ne mažiau kaip 2–2,5 litro vandens per dieną.
- Karštomis dienomis ar sportuojant šį kiekį didinti.
- Rinktis vandenį, praturtintą elektrolitais (kaliu, magniu, natriu).
Kompresinė terapija
Vienas efektyviausių mechaninių būdų pakelti spaudimą – kompresinių kojinių dėvėjimas. Jos neleidžia kraujui susitvenkti kojose (kas dažnai nutinka stovint ar sėdint) ir padeda jam lengviau grįžti į širdį. Tai ypač veiksminga siekiant išvengti galvos svaigimo atsistojus. Pradžiai pakanka profilaktinės kompresijos klasės kojinių, kurias galima įsigyti vaistinėse be recepto.
Mitybos režimo pokyčiai
Ar esate pastebėję, kad po sočių pietų norisi prigulti, o galva apsunksta? Tai vadinama postprandialine hipotenzija. Po valgio daug kraujo nuteka į virškinimo traktą, todėl jo pritrūksta smegenims ir periferijai. Kad to išvengtumėte:
- Valgykite dažniau, bet mažomis porcijomis (5–6 kartus per dieną).
- Venkite labai daug angliavandenių turinčio maisto vienu metu.
- Nepraleiskite pusryčių – tai svarbiausias laikas „užvesti“ medžiagų apykaitą ir kraujotaką.
Kava ir kiti stimuliantai: naudoti atsargiai
Kava yra populiariausia „pirmoji pagalba“ esant žemam spaudimui. Kofeinas iš tiesų gali laikinai pakelti spaudimą, sutraukdamas kraujagysles. Tačiau kardiologai įspėja nepiktnaudžiauti. Organizmas greitai pripranta prie kofeino, ir ilgainiui jo poveikis mažėja. Be to, kava veikia kaip diuretikas (varo skysčius), todėl po puodelio kavos būtina išgerti stiklinę vandens, kad neprarastumėte skysčių balanso, kas vėlgi numuštų spaudimą.
Fizinio aktyvumo ir poilsio svarba
Reguliarus fizinis krūvis yra būtinas kraujagyslių tonuso palaikymui. Žemą spaudimą turintiems žmonėms ypač tinka plaukimas, važiavimas dviračiu, greitas ėjimas ar lengvas bėgimas. Svarbu vengti pratimų, kurių metu reikia staigiai keisti padėtį (staiga atsigulti ir atsistoti), nes tai gali sukelti galvos svaigimą.
Taip pat egzistuoja paprasti manevrai, padedantys staiga pasijutus blogai:
- Kojų sukryžiavimas: stovint sukryžiuokite kojas ir stipriai įtempkite raumenis. Tai mechaniškai pakelia kraują iš kojų į viršutinę kūno dalį.
- Kumščių gniaužymas: ritmiškas stiprus kumščių gniaužymas taip pat šiek tiek padidina arterinį spaudimą.
- Miegojimas ant aukštesnės pagalvės: miegant su šiek tiek pakelta galva (apie 10–20 laipsnių kampu), organizmas naktį pratinasi sulaikyti daugiau natrio, kas padeda išvengti rytinio spaudimo kritimo.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Ar žemas spaudimas yra paveldimas?
Taip, polinkis į žemą kraujospūdį dažnai yra paveldimas. Jei jūsų tėvai ar seneliai turėjo žemą spaudimą, tikėtina, kad ir jūs turėsite šią fiziologinę savybę. Tačiau simptomų stiprumas priklauso ir nuo gyvenimo būdo.
Ką daryti, jei spaudimo matuoklis rodo klaidą matuojant?
Žemą spaudimą turintiems žmonėms automatiniai matuokliai kartais sunkiai „pagauna“ pulsą ir gali rodyti klaidingus rezultatus. Tokiu atveju rekomenduojama pakartoti matavimą po kelių minučių ramybės būsenoje arba, esant galimybei, paprašyti gydytojo pamatuoti mechaniniu aparatu, kuris dažnai yra tikslesnis.
Ar alkoholis kelia spaudimą?
Nors trumpuoju laikotarpiu alkoholis gali šiek tiek padidinti širdies ritmą, vėliau jis veikia kaip kraujagysles plečianti medžiaga ir sukelia dehidrataciją. Todėl galutinis rezultatas dažniausiai yra dar didesnis kraujospūdžio kritimas, ypač kitą dieną.
Ar žemas spaudimas gali sukelti insultą?
Tiesiogiai žemas spaudimas nesukelia insulto taip, kaip aukštas (plėšdamas kraujagysles). Tačiau ekstremaliai žemas spaudimas gali sukelti išeminį insultą dėl nepakankamo kraujo pritekėjimo į tam tikras smegenų sritis, ypač jei kraujagyslės jau yra susiaurėjusios dėl aterosklerozės.
Kada simptomai signalizuoja apie kitas ligas
Nors daugeliu atvejų žemas spaudimas yra konstitucinis (prigimtis) arba susijęs su gyvenimo būdu, svarbu nepraleisti momento, kada jis tampa kitos, rimtesnės ligos simptomu. Jei anksčiau jūsų spaudimas buvo normalus ar aukštas, o staiga tapo žemas, tai gali būti įspėjamasis ženklas. Tokį pokytį gali lemti endokrininės sistemos sutrikimai (pvz., skydliaukės veiklos sulėtėjimas – hipotirozė, antinkščių nepakankamumas), širdies vožtuvų problemos, širdies nepakankamumas ar net vidinis kraujavimas (pvz., skrandžio opa).
Ypatingą dėmesį turėtų atkreipti tie, kurie vartoja vaistus nuo hipertenzijos, depresijos ar Parkinsono ligos – šie medikamentai kaip šalutinį poveikį gali sukelti per stiprų spaudimo kritimą. Tokiu atveju būtina ne savavališkai nutraukti vaistų vartojimą, o konsultuotis su gydytoju dėl dozės koregavimo. Kardiologo konsultacija būtina ir tuomet, jei kartu su žemu spaudimu jaučiate krūtinės skausmą, dusulį ar pastebite, kad alpimo epizodai tampa dažni ir nenuspėjami. Laiku atpažinus priežastį, žemas spaudimas gali būti sėkmingai koreguojamas, grąžinant žmogui energiją ir gyvenimo džiaugsmą.
