Kodėl pulsas gali pakilti
Prieš imantis veiksmų svarbu suprasti, kodėl širdis pradeda plakti greičiau. Pulsą gali padidinti tiek fiziniai, tiek emociniai veiksniai. Dažniausios priežastys:
- stresas, nerimas ar stiprios emocijos,
- fizinis krūvis, ypač jei žmogus nėra įpratęs prie aktyvumo,
- kofeino ar alkoholio perteklius,
- dehidratacija,
- karštis ar aukšta kūno temperatūra,
- rūkymas,
- skydliaukės veiklos sutrikimai,
- širdies ar kraujospūdžio problemos.
Nustatyti priežastį svarbu todėl, kad nuo jos priklauso tinkamiausias pulsą mažinantis metodas. Kai kuriais atvejais pakanka trumpam pailsėti, kitais – reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai.
Kaip sumažinti pulsą natūraliai
Yra keli patikrinti būdai, kaip greitai ir saugiai normalizuoti širdies ritmą namuose. Šie metodai padeda tiek esant staigiam pulsui, tiek siekiant išvengti jo pakilimų ateityje.
1. Gilaus kvėpavimo pratimai
Kai pulsas padažnėja dėl streso ar nerimo, kvėpavimo kontrolė – vienas veiksmingiausių būdų jį nuraminti. Lėtas, gilus kvėpavimas aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už kūno atsipalaidavimą.
Pabandykite šį pratimą: įkvėpkite per nosį 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 2 sekundėms ir iškvėpkite per burną per 6 sekundes. Kartokite 1–2 minutes, kol pajusite, kad širdis plaka ramiau.
2. Poilsis ir kūno padėties pakeitimas
Jei pulsas pakilo dėl pervargimo ar fizinio krūvio, atsisėskite arba atsigulkite. Pakelkite kojas aukščiau širdies lygio – tai pagerins kraujo grįžimą į širdį ir sumažins jos apkrovą. Pailsėkite bent 10–15 minučių, kol ritmas normalizuosis.
3. Skysčių vartojimas
Kai organizmui trūksta vandens, kraujas tampa tirštesnis, todėl širdis turi dirbti stipriau. Kiekvienam žmogui rekomenduojama išgerti bent 1,5–2 litrus vandens per dieną. Jei pulsas pakilo dėl dehidratacijos, išgerkite stiklinę vandens mažais gurkšneliais – tai padeda jį sumažinti vos per kelias minutes.
4. Šaltas kompresas
Ant veido, ypač ant kaklo ar prie miego arterijos, uždėkite šaltu vandeniu sudrėkintą rankšluostį ar ledo maišelį. Šaltis stimuliuoja klajoklį nervą (nervus vagus), kuris lėtina širdies ritmą. Tai vadinama „nardymo refleksu“ – natūrali organizmo reakcija į temperatūros pokyčius.
5. Venkite kofeino ir stimuliatorių
Kava, stipri arbata, energetiniai gėrimai ar net kai kurie vaistai gali padidinti širdies ritmą. Jei pulsas dažnai būna aukštas, ribokite tokių produktų vartojimą. Vietoj jų rinkitės ramunėlių, melisos ar mėtos arbatą – jos padeda atsipalaiduoti ir nuraminti širdies darbą.
6. Subalansuota mityba
Maisto produktai, turintys daug kalio, magnio ir omega-3 riebalų rūgščių, palaiko širdies ritmą ir nervų sistemos pusiausvyrą. Rekomenduojama vartoti:
- bananus, avokadus, riešutus,
- žaliąsias daržoves,
- riebią žuvį – lašišą, skumbrę, sardines,
- pilno grūdo produktus,
- pakankamai vandens ir mažiau druskos.
Tinkama mityba padeda ilgainiui išvengti širdies ritmo sutrikimų ir stabilizuoja kraujospūdį.
7. Lengvas fizinis aktyvumas
Paradoksalu, bet reguliarus judėjimas padeda palaikyti pastovų ir ramų pulsą. Ilgainiui širdis tampa stipresnė ir efektyvesnė, todėl jai nebereikia dirbti per greitai. Puikiai tinka vaikščiojimas, joga, plaukimas ar dviračio mynimas vidutiniu tempu. Tiesiog venkite intensyvių treniruočių, jei pulsas jau yra aukštas.
Kaip stebėti savo pulsą
Pulsą galima pamatuoti keliais būdais – ant riešo, kaklo arba naudojant išmanųjį laikrodį. Užsidėkite du pirštus ant arterijos ir suskaičiuokite tvinksnius per 60 sekundžių. Ramybės būsenoje suaugusio žmogaus pulsas turėtų būti tarp 60 ir 90 dūžių per minutę. Jei šis rodiklis dažnai viršija 100, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Kada kreiptis į gydytoją
Jeigu dažnai jaučiate stiprų širdies plakimą ar pulsas ilgą laiką nekrenta net ramybės būsenoje, būtina išsiaiškinti priežastį. Nedelskite kreiptis į specialistą, jei:
- pulsas viršija 120 dūžių per minutę be aiškios priežasties,
- jaučiate galvos svaigimą, dusulį ar krūtinės skausmą,
- pulsas šokinėja tarp labai žemo ir aukšto,
- turite širdies ligų ar aukšto kraujospūdžio istoriją.
Toks simptomas gali reikšti aritmiją, hipertirozę ar kitas būkles, kurias būtina gydyti prižiūrint gydytojui.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar aukštas pulsas visada pavojingas?
Ne visada. Jei pulsas pakyla dėl streso ar mankštos, tai laikina ir natūrali reakcija. Tačiau nuolat aukštas ritmas be aiškios priežasties gali būti pavojingas širdžiai.
Ką daryti, jei pulsas pakyla be fizinio krūvio?
Pirmiausia pabandykite nusiraminti, giliai kvėpuokite, išgerkite vandens ir atsisėskite. Jei simptomai nepraeina, kreipkitės į gydytoją.
Ar galima sumažinti pulsą be vaistų?
Taip. Daugeliu atvejų padeda poilsis, kvėpavimo pratimai, skysčių vartojimas, streso mažinimas ir tinkama mityba.
Ar alkoholio vartojimas gali padidinti pulsą?
Taip. Alkoholis, ypač dideliais kiekiais, veikia širdies elektrinę sistemą ir gali sukelti vadinamąjį „šventinio širdies sindromą“ – staigų ritmo padažnėjimą.
Ar verta vartoti papildus pulsui reguliuoti?
Magnis, kalis ar omega-3 papildai gali padėti, tačiau juos reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, kad būtų išvengta pertekliaus.
Ramybės ir pusiausvyros svarba širdies ritmui
Dažnai aukštas pulsas yra ne ligos, o gyvenimo būdo pasekmė. Stresas, skubėjimas, nereguliarus miegas ir kofeinas – pagrindiniai veiksniai, kurie išbalansuoja širdies darbą. Todėl verta kasdien skirti laiko atsipalaidavimui: pasivaikščioti gamtoje, atlikti kvėpavimo pratimus, klausytis muzikos ar tiesiog pailsėti nuo ekranų. Širdis mėgsta ritmą, o ramybė – geriausias būdas jį atkurti.
