Atvėsus orams ir prasidėjus peršalimo ligų sezonui, vaistinių lentynose vis dažniau ieškoma stebuklingų preparatų, galinčių akimirksniu sustiprinti organizmą. Tačiau imuninė sistema yra ne vienas organas ar raumuo, kurį galima „užpumpuoti“ per savaitę. Tai sudėtingas ląstelių, audinių ir organų tinklas, kurio veikla priklauso nuo daugybės veiksnių. Gydytojai pabrėžia, kad dažnai mes ne tik nesiimame teisingų priemonių, bet ir darome klaidų, kurios, užuot padėjusios, dar labiau nualina mūsų gynybinius mechanizmus. Norint iš tiesų būti atsparesniems virusams ir bakterijoms, būtina suprasti, kaip veikia mūsų kūnas ir atsisakyti populiarių, tačiau neveiksmingų mitų.
Imuninės sistemos pagrindai: balansas, o ne stimuliavimas
Viena dažniausių klaidingų nuostatų yra manymas, kad imunitetą reikia nuolat „stiprinti“ ar „skatinti“. Iš tiesų, medikai teigia, kad tikslas turėtų būti imuninis balansas. Pernelyg aktyvi imuninė sistema gali sukelti alergijas arba autoimunines ligas, kai organizmas pradeda kovoti pats su savimi. Sveikas imunitetas yra toks, kuris geba greitai atpažinti svetimkūnį (virusą ar bakteriją), jį neutralizuoti ir tuomet vėl sugrįžti į ramybės būseną.
Kad šis procesas vyktų sklandžiai, organizmui reikalingi ištekliai. Tai nėra tik vitaminai, bet ir energija, kurią gauname iš maisto bei poilsio metu. Jei organizmas nuolat patiria stresą ar badauja (tiek kalorijų, tiek maistinių medžiagų prasme), imuninis atsakas tampa lėtesnis ir mažiau efektyvus.
Mityba – pirmoji gynybos linija
Gydytojai vienbalsiai sutaria, kad jokie maisto papildai negali atstoti pilnavertės mitybos. Žarnynas yra vienas svarbiausių imuninės sistemos organų – čia glūdi apie 70–80 proc. imuninių ląstelių. Todėl tai, ką valgome, tiesiogiai veikia mūsų atsparumą ligoms.
Svarbiausios medžiagos imunitetui
- Vitaminas D: Lietuvoje, kur saulėtų dienų skaičius yra ribotas, vitamino D trūkumas yra masinis reiškinys. Šis vitaminas veikia kaip hormonas ir yra būtinas T limfocitų (ląstelių-žudikių) aktyvavimui. Gydytojai rekomenduoja atlikti kraujo tyrimą ir vartoti papildus pagal nustatytą trūkumą, o ne aklai.
- Cinkas: Šis mikroelementas trukdo virusams daugintis ląstelėse. Jo gausu moliūgų sėklose, jautienoje, avinžirniuose.
- Vitaminas C: Nors jis neapsaugo nuo užsikrėtimo, tačiau gali sutrumpinti ligos trukmę. Geriausia jį gauti iš natūralių šaltinių: raugintų kopūstų, paprikų, kivių, o ne tik iš citrinų ar tablečių.
- Probiotikai ir prebiotikai: Rauginti produktai (kefyras, jogurtas, raugintos daržovės) maitina gerąsias žarnyno bakterijas, kurios sudaro barjerą patogenams.
Taip pat svarbu paminėti ir tai, ko reikėtų vengti. Cukrus yra vienas didžiausių imuniteto priešų. Tyrimai rodo, kad suvartojus didelį kiekį cukraus, imuninių ląstelių gebėjimas kovoti su bakterijomis susilpnėja kelioms valandoms. Todėl ligų sezono metu saldumynų ribojimas yra viena geriausių strategijų.
Dažniausios klaidos, kurias darome bandydami nesusirgti
Nors norai būna geri, dažnai pasirenkamos priemonės duoda priešingą efektą. Gydytoja išskiria kelias pagrindines klaidas, kurias daro pacientai.
1. Imuniteto stiprinimas tik susirgus
Daugelis žmonių apie sveikatą susimąsto tik pajutę pirmuosius peršalimo simptomus. Tuomet griebiamasi didelių dozių vitamino C, ežiuolės preparatų ir kitų papildų. Deja, tai dažniausiai yra pavėluota reakcija. Imuniteto statyba yra nuolatinis procesas. Kai virusas jau pateko į organizmą ir pradėjo daugintis, organizmas eikvoja energiją kovai, todėl papildoma apkrova dideliais papildų kiekiais gali netgi sudirginti skrandį ar inkstus, bet stebuklingo pasveikimo nesuteiks.
2. Miego trūkumo ignoravimas
Galite valgyti pačius sveikiausius produktus, tačiau jei miegate mažiau nei 7 valandas per parą, jūsų imunitetas bus silpnas. Miego metu gaminami citokinai – baltymai, kurie padeda kovoti su infekcijomis ir uždegimais. Nuolatinis miego trūkumas mažina šių apsauginių baltymų gamybą. Gydytojai pastebi, kad žmonės, kurie miega mažai, peršalimo ligomis serga dažniau ir sveiksta ilgiau.
3. Per didelis sterilumas
Nors higiena yra svarbi, perteklinis dezinfekcinių priemonių naudojimas buityje gali padaryti meškos paslaugą. Mūsų imuninei sistemai reikia treniruočių – susidūrimų su įvairiais mikroorganizmais, kad ji išliktų budri. Gyvenant pernelyg sterilioje aplinkoje, imuninė sistema gali tapti „tingi“ arba, atvirkščiai, perdėtai reaguoti į nekenksmingas medžiagas (taip vystosi alergijos).
Stresas – tylusis žudikas
Vienas iš dažniausiai pamirštamų veiksnių yra psichologinė būsena. Lėtinis stresas organizme sukelia nuolatinį kortizolio (streso hormono) išsiskyrimą. Trumpalaikis stresas gali būti naudingas, tačiau ilgalaikis kortizolio poveikis slopina imuninę sistemą. Tai paaiškina, kodėl dažnai susergama po didelių projektų darbe, sesijų metu ar patyrus emocinį sukrėtimą.
Kova su stresu turėtų būti tokia pat svarbi, kaip ir sveika mityba. Pasivaikščiojimai gryname ore, meditacija, hobiai ar tiesiog kokybiškas laikas su artimaisiais mažina streso hormonų lygį ir leidžia imuninei sistemai atsistatyti.
Grūdinimasis: nauda ir pavojai
Grūdinimasis yra puikus būdas treniruoti kraujagysles ir nervų sistemą, o kartu ir imunitetą. Tačiau čia daroma viena esminė klaida – ekstremalumas be pasiruošimo. Jei niekada nesigrūdinote ir staiga nusprendėte šokti į eketę ar stovėti po lediniu dušu, rizikuojate patirti stiprų stresą, kuris gali susilpninti imunitetą ir paskatinti ligą.
Gydytoja rekomenduoja pradėti palengva:
- Pradėkite nuo oro vonių (vaikščiojimas namuose basomis, dažnas patalpų vėdinimas).
- Taikykite kontrastinį dušą, pamažu didindami temperatūrų skirtumą.
- Procesas turi būti malonus, o ne kančia. Jei po procedūros jaučiate drebulį ilgiau nei kelias minutes, vadinasi, perlenkėte lazdą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Atsakome į pacientų dažniausiai užduodamus klausimus apie imunitetą ir peršalimo ligų prevenciją.
Ar česnakas tikrai padeda nesusirgti?
Česnakas turi alicino – medžiagos, pasižyminčios antimikrobinėmis savybėmis. Nors jis nėra vaistas, reguliarus nedidelio kiekio šviežio česnako vartojimas gali padėti palaikyti bendrą organizmo atsparumą. Tačiau termiškai apdorotas česnakas praranda didžiąją dalį savo naudingųjų savybių.
Kada reikėtų pradėti vartoti vitaminus ruošiantis žiemai?
Geriausia tai daryti nuolat, gaunant medžiagas su maistu. Jei kalbame apie vitaminą D, jį rekomenduojama vartoti nuo rudens pradžios iki vėlyvo pavasario (rugsėjo–gegužės mėn.), nes saulės intensyvumas šiuo laikotarpiu Lietuvoje yra nepakankamas.
Ar tiesa, kad karščiavimas visada yra blogai?
Ne, karščiavimas yra natūrali ir reikalinga imuninės sistemos reakcija. Aukštesnėje temperatūroje virusai ir bakterijos dauginasi lėčiau, o imuninės ląstelės veikia efektyviau. Jei temperatūra neviršija 38–38,5°C ir jaučiatės pakenčiamai, gydytojai rekomenduoja jos „nemušti“ vaistais, kad organizmas galėtų pats kovoti su infekcija.
Ar sportas sergant padeda „išprakaituoti“ ligą?
Tai pavojingas mitas. Jei jaučiate simptomus „žemiau kaklo“ (kosulys, krūtinės spaudimas, raumenų skausmai, karščiavimas), sportuoti griežtai draudžiama. Fizinis krūvis sergant dar labiau nualina organizmą ir gali sukelti komplikacijas, pavyzdžiui, širdies raumens uždegimą (miokarditą). Poilsis yra geriausias vaistas.
Ilgalaikis požiūris į sveikatą ir nuoseklumas
Svarbiausia žinutė, kurią nori perduoti medikai, yra ta, kad sveikata nėra sezoninis projektas. Negalima visus metus gyventi nesveikai, mažai judėti, prastai maitintis, o atėjus rudeniui tikėtis, kad brangūs papildai apsaugos nuo gripo ar peršalimo. Imunitetas atspindi bendrą viso organizmo būklę.
Efektyviausias būdas stiprinti imunitetą yra nuoseklumas. Kasdienis fizinis aktyvumas (bent 30 minučių spartaus ėjimo), įvairi ir spalvinga mityba, pakankamas skysčių kiekis ir gebėjimas atsipalaiduoti yra pamatas, ant kurio statoma tvirta sveikata. Jei jaučiate, kad susergate itin dažnai (daugiau nei 4–5 kartus per metus suaugusiems) arba ligos komplikuojasi, verta ne ieškoti stebuklingų piliulių, o pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar imunologu dėl išsamesnių tyrimų. Kartais už silpno imuniteto gali slypėti lėtiniai uždegimai ar kitos sveikatos problemos, kurias reikia gydyti specifiškai.
