Parasimpatine nervu sistema yra gyvybiskai svarbi musu organizmui, nes ji palaiko vidine pusiausvyra, ramina ir padeda atsigauti po intensyvaus streso. Dauguma zmoniu kasdien patiria ivairius fizinius ir emocinius dirgiklius, todel pagrindine parasimpatines sistemos paskirtis – sugrąžinti organizmą i ramu, atsistatanti rezima, kuriame vyksta gijimas, virskinimas ir naturalus energijos atsinaujinimas.
Kas yra parasimpatine nervu sistema?
Parasimpatine nervu sistema yra autonomines nervu sistemos dalis, veikianti nepriklausomai nuo samoningos zmoniu kontroles. Ji aktyvuojasi tada, kai organizmui reikia poilsio, atsistatymo ir pusiausvyros. Pagrindinis jos tikslas – sulėtinti tam tikras organizmo funkcijas, atpalaiduoti raumenis ir sukurti salygas optimaliam organizmo atsigavimui.
Skirtingai nuo simpatines nervu sistemos, kuri atsakinga uz reakcija „kaukis arba begk“, parasimpatine sistema pasižymi veikimu „ilsėkis ir virskink“. Tai du antagonistiniai mechanizmai, kurie tarpusavyje koordinuotai palaiko organizma budrume arba ramybeje, priklausomai nuo situacijos.
Kaip veikia parasimpatine nervu sistema?
Parasimpatines sistemos veikimas daugiausia kontroliuojamas klajoklio nervo, kitaip vadinamo vagos nervu. Sis nervas yra vienas ilgiausiu zmogaus organizme ir jungia smegenis su daugeliu vidaus organu. Kai parasimpatine sistema aktyvuojasi, kūnas pradeda reaguoti labai specifiskai:
- Sulėtėja sirdies ritmas
- Sumazeja kraujospudis
- Pagerėja virskinimo sistemos darbas
- Sumazeja raumenu itempimas
- Sustiprėja imuniteto funkcijos
Si reakciju seka leidzia organizmui pereiti i atsigavimo rezima, kuris butinas po intensyvaus streso ar fizinio apkrovimo.
Parasimpatines nervu sistemos vaidmuo streso valdyme
Kai organizmas patiria stresa, simpatine nervu sistema aktyvuojasi akimirksniu. Ji sukelia adrenalino ir kortizolio gamyba, padidina budrumą ir tokias fiziologines reakcijas kaip pagreitėjas sirdies ritmas, itempti raumenys ar pagilizėjas kvėpavimas. Taciau tokia būsena negali tesiasi pernelyg ilgai, nes tai sekina organizma.
Butent tada i darba isijungia parasimpatine sistema, kuri pradedama aktyvuoti vos tik streso situacija baigiasi arba zmogus imasi atsipalaidavimo veiklu. Ji sulėtina streso hormonu gamyba, leidzia kunui atsigauti ir pereiti i ramybes rezima. Todel stipriai veikianti parasimpatine sistema yra vienas svarbiausiu elementu norint islaikyti emocine sveikata ir ilgalaiki fiziologini stabiluma.
Kaip parasimpatine nervu sistema padeda atsigauti po streso?
Atgaunant pusiausvyra po streso, parasimpatine sistema atlieka keletą svarbiausiu funkciju, leidzianciu organizmui grizti i normalias fiziologines vėzes.
1. Funkciju normalizavimas
Po intensyvios stresines reakcijos organizmo procesai buna suaktyvinti. Parasimpatine sistema siuos procesus ramina ir normalizuoja:
- Stabilizuoja sirdies veikla
- Sumazina kortizolio kieki kraujyje
- Padeda kraujagyslems issipleti
2. Virskinimo sistemos suaktyvinimas
Streso metu virskinimas sulėtėja arba isvis sustoja, nes organizmas visas energijos atsargas sutelkia i kovos arba begimo reakcija. Parasimpatine sistema atnaujina tuos procesus:
- Skatina virskinimo fermentu gamyba
- Gerina maisto isisavinima
- Pagreitina zarnyno peristaltika
3. Raumenu itempimo mazinimas
Po streso raumenys buna itempti, ypac peciu, kaklo ir nugaros srityse. Parasimpatine sistema leidzia jiems atsipalaiduoti, todel sumazeja skausmai ir pagerėja kraujotaka. Tai taip pat padeda lengviau ismiegoti ir sumažina nuolatini nuovargi.
4. Imuninės sistemos stiprinimas
Stresas slopina imunine sistema, todel organizmas tampa jautresnis infekcijoms. Tik parasimpatines sistemos aktyvumas leidzia imuninei funkcijai sugrizti i normalias ribas, kas ypac svarbu ilgalaikei sveikatai.
Veiksniai, padedantys stiprinti parasimpatinę sistemą
Nors parasimpatine sistema veikia automatiskai, zmogus gali stipriai paveikti jos aktyvuma ir skatinti naturalu atsipalaidavimą. Pagrindiniai budai tai padaryti:
- Lėtas, gilus kvėpavimas
- Reguliarus fizinis aktyvumas
- Jogu ir meditacijos praktikos
- Kokybiškas miegas
- Laikas gamtoje arba tylos terapija
Visi si veiksniai tiesiogiai veikia klajoklio nerva, kuris aktyvina parasimpatine reakcija ir skatina organizmo atsigavima.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip greitai aktyvuojasi parasimpatine nervu sistema?
Ji gali pradeti veikti per kelias minutes, ypac jei zmogus naudoja kvėpavimo technikas, meditacija ar kitus atsipalaidavimo metodus.
Ar silpna parasimpatinė sistema gali sukelti sveikatos problemų?
Taip, ilgalaikis jos neaktyvumas gali lemti padidėjusi stresa, miego problemas, virskinimo sutrikimus ir silpnesne imunine reakcija.
Ar fizinis aktyvumas stiprina parasimpatine sistema?
Vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai, tokie kaip vaiksciojimas ar plaukimas, ypac veiksmingai skatina atsistatymą ir aktyvina parasimpatines funkcijas.
Praktiniai budai skatinti gilesni atsipalaidavimą
Norint kasdien palaikyti stiprią parasimpatinę veiklą, naudinga skirti laiko savęs raminimui ir sąmoningam kūno stebėjimui. Paprasti ritualai, tokie kaip ramus vakarinis pasivaiksciojimas, silta arbata, aromaterapija ar lengvi tempimo pratimai, leidzia organizmui greiciau pereiti i atsigavimo rezima ir sustiprinti naturalu kuno gebėjimą susidoroti su stresu.
