Lėtai veikiantis kompiuteris yra viena labiausiai erzinančių problemų šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje, galinti paversti net paprasčiausias užduotis tikru kantrybės išbandymu. Nepriklausomai nuo to, ar dirbate su sudėtingais dokumentais, dalyvaujate svarbiose vaizdo konferencijose, ar tiesiog norite atsipalaiduoti po sunkios dienos žiūrėdami mėgstamą serialą, stringanti ir nereaguojanti sistema gali sugadinti visą vartotojo patirtį. Daugelis vartotojų, susidūrę su ženkliu įrenginio našumo sumažėjimu, skuba ieškoti piniginės ir planuoja įsigyti visiškai naują kompiuterį arba labai brangius techninės įrangos atnaujinimus, pavyzdžiui, daugiau operatyviosios atminties ar naują procesorių. Tačiau tiesa ta, kad dažniausiai sistemos sulėtėjimą lemia ne fizinis komponentų nusidėvėjimas, o ilgainiui susikaupusi programinės įrangos netvarka. Kiekvienas įrašytas failas, įdiegta programa ir neatnaujinta tvarkyklė po truputį apkrauna kompiuterio resursus. Taikant laiko patikrintus ekspertų patarimus ir atliekant reguliarią sisteminę priežiūrą, galima sugrąžinti prarastą greitį ir vėl mėgautis sklandžiu, operatyviu darbu be jokių papildomų finansinių išlaidų. Šiame straipsnyje išsamiai ir žingsnis po žingsnio aptarsime, kokius veiksmus galite atlikti patys jau dabar, kad jūsų asmeninis kompiuteris vėl veiktų lyg ką tik parneštas iš parduotuvės.
Nereikalingų failų ir programų šalinimas
Ilgainiui kiekvienas kompiuteris, net ir turintis labai talpų kietąjį diską, kaupia didžiulius kiekius skaitmeninių šiukšlių, kurios užima brangią vietą ir tiesiogiai lėtina operacinės sistemos darbą. Tai gali būti įvairūs laikini failai, senos programų diegimo rinkmenos, operacinės sistemos atnaujinimų kopijos ar paprasčiausiai aplikacijos, kurių jums jau seniai nebereikia. Sistemos higienos palaikymas yra pirmasis žingsnis link greitesnio kompiuterio.
Sistemos šiukšlių ir laikinųjų failų valymas
Naršant internete, atidarant nuotraukas ir naudojantis įvairiomis programomis, operacinė sistema foniniu režimu nuolat kuria laikinuosius failus, skirtus greitesniam duomenų užkrovimui ateityje. Tačiau laikui bėgant šie failai praranda savo prasmę ir tampa tiesiog balastu. Norėdami juos pašalinti, galite naudoti visose moderniose sistemose integruotus valymo įrankius.
- Suraskite sistemoje integruotą disko valymo įrankį ir paleiskite jį pasirinkdami pagrindinį sistemos diską, kuriame įdiegta jūsų operacinė sistema.
- Atsidariusiame sąraše atidžiai pažymėkite laikinųjų failų, šiukšliadėžės, senų atsisiuntimų bei sistemos klaidų ataskaitų aplankus.
- Jei matote parinktį išvalyti sisteminius failus, pasinaudokite ja, nes tai leis ištrinti senus, nebereikalingus operacinės sistemos atnaujinimų failus, kurie gali užimti dešimtis gigabaitų.
- Patvirtinkite trynimą ir leiskite sistemai atlikti numatytą darbą. Tai gali užtrukti nuo kelių minučių iki pusvalandžio, priklausomai nuo susikaupusių šiukšlių kiekio.
Nenaudojamos programinės įrangos išdiegimas
Kiekviena kompiuteryje įdiegta programa, net jei jos ir neatidarote, gali sukurti foninių procesų, kurie periodiškai tikrina atnaujinimus ar renka diagnostikos duomenis, taip eikvodami procesoriaus laiką ir operatyviąją atmintį. Atidarykite valdymo skydą arba nustatymų meniu ir atidžiai peržiūrėkite visų įdiegtų programų sąrašą. Drąsiai pašalinkite tas aplikacijas ir senus kompiuterinius žaidimus, kurių nenaudojote ilgiau nei pusmetį. Taip ne tik atlaisvinsite vietos, bet ir sumažinsite sistemą apkraunančių foninių procesų skaičių.
Operacinės sistemos paleidimo optimizavimas
Viena iš pačių dažniausių ir lengviausiai išsprendžiamų priežasčių, kodėl kompiuteris neįtikėtinai ilgai įsijungia, yra per didelis kiekis programų, kurios yra sukonfigūruotos pasileisti automatiškai kartu su operacine sistema. Dažnai įdiegiant naują programinę įrangą, nesvarbu, ar tai bendravimo platforma, failų sinchronizavimo įrankis, ar muzikos grotuvas, ji pagal nutylėjimą savavališkai priskiria save prie paleisties sąrašo.
- Atidarykite užduočių tvarkytuvą (Task Manager) klaviatūroje paspaudę atitinkamą mygtukų kombinaciją arba dešiniuoju pelės klavišu spustelėję užduočių juostą.
- Naviguokite į paleisties (Startup) skirtuką, kuriame pamatysite visų kartu su sistema startuojančių programų sąrašą.
- Peržiūrėkite šį sąrašą ir atkreipkite ypatingą dėmesį į stulpelį, nurodantį programos poveikį sistemos įsijungimui (Aukštas, Vidutinis arba Žemas).
- Dešiniuoju pelės klavišu spustelėkite tas programas, kurių jums nereikia iškart po kompiuterio įsijungimo, ir pasirinkite išjungimo parinktį.
Šis elementarus veiksmas gali sutrumpinti kompiuterio krovimosi laiką labai drastiškai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad optimizuojant šį sąrašą, negalima išjungti kritiškai svarbių komponentų, tokių kaip antivirusinės programos, garso ar vaizdo plokštės tvarkyklių valdymo pultų, nes tai gali pakenkti sistemos funkcionalumui bei saugumui.
Fone veikiančių procesų ir resursų valdymas
Gana dažnai pasitaiko situacijų, kai kompiuterio ekranas tuščias, nėra atidaryta jokių sudėtingų programų, tačiau aušintuvai ūžia maksimaliu greičiu, o sistema nereaguoja į pelės paspaudimus. Taip atsitinka todėl, kad kompiuterio fone gali suktis dešimtys ar net šimtai akiai nematomų procesų. Kai kurie iš jų yra gyvybiškai būtini operacinės sistemos stabilumui palaikyti, tačiau daugelis tėra prastai optimizuotų trečiųjų šalių programų atnaujinimo tarnybos ar beprasmiai duomenų sinchronizavimo ciklai.
Naudodamiesi sistemos stebėjimo įrankiais, galite lengvai identifikuoti, kurios būtent programos eikvoja daugiausiai centrinio procesoriaus pajėgumų, naudoja daugiausiai operatyviosios atminties ar be perstojo skaito ir rašo duomenis į kietąjį diską. Jei sąraše pastebite procesą, kuris nepagrįstai apkrauna jūsų kompiuterio išteklius daugiau nei keliasdešimt procentų, saugiai priverstinai sustabdykite jo veikimą. Toks resursų valdymas yra ypatingai naudingas senesniuose ir silpnesniuose įrenginiuose, kuriuose kiekvienas laisvas sistemos megabaitas išties yra aukso vertės.
Apsauga nuo kenkėjiškų programų ir virusų
Staigiai ir nepaaiškinamai sulėtėjęs kompiuterio darbas, netikėtai ekrane iššokantys nepageidaujami reklaminiai langai, pasikeitęs numatytasis paieškos variklis ir nuolat be aiškios priežasties dirbantis kietasis diskas yra klasikiniai požymiai, perspėjantys, kad jūsų asmeninis įrenginys gali būti užkrėstas virusais, šnipinėjimo ar kitomis kenkėjiškomis programomis. Šiuolaikiniai kibernetiniai nusikaltėliai dažnai naudoja slaptus virusus, kurie paverčia jūsų kompiuterį zombiu, atliekančiu kriptovaliutų kasimo operacijas ar masiškai siunčiančiu nepageidaujamus elektroninius laiškus be jūsų žinios. Būtent todėl visa jūsų sistemos skaičiavimo galia atitenka jiems, o ne jūsų darbams.
Norint kokybiškai apsaugoti savo duomenis ir kartu pagreitinti užkrėstą sistemą, visiškai nebūtina pirkti brangių, trečiųjų šalių platinamų saugumo sprendimų. Moderniose operacinėse sistemose jau yra integruoti galingi ir nuolat atnaujinami saugumo įrankiai. Atlikite išsamų sistemos nuskaitymą naudodami standartinę, gamyklinę apsaugos programą. Jei nuskaitymo metu randama grėsmių ar įtartinų failų, nedelsiant juos izoliuokite ir pašalinkite. Siekiant išvengti šių problemų ateityje, nustatykite automatinį, reguliarų sistemos skenavimą, kuris užtikrins ramybę ir ilgalaikį greitą veikimą.
Kietojo disko priežiūra ir virtualios atminties valdymas
Vartotojo duomenų saugyklos, t. y. kietojo disko, techninė būklė ir užpildymo lygis tiesiogiai koreliuoja su bendru kompiuterio reakcijos laiku. Jei jūsų kietasis diskas yra beveik pilnutėlis ir jame liko vos keli laisvi megabaitai, operacinei sistemai tiesiog trūksta vietos laikiniesiems failams kurti. Dar svarbiau yra tai, kad pritrūkus laisvos operatyviosios atminties (RAM), sistema naudoja kietojo disko dalį kaip virtualią atmintį. Jei diske nebelieka laisvos erdvės, virtualios atminties mechanizmas nustoja veikti, o kompiuteris pradeda dramatiškai strigti. Ekspertai primygtinai rekomenduoja visada palikti bent dešimt ar penkiolika procentų bendros kietojo disko talpos visiškai laisvos.
Duomenų defragmentavimas tradiciniuose diskuose
Jei vis dar naudojate senesnės kartos, tradicinį magnetinį kietąjį diską (HDD), kuriame viduje sukasi fiziniai diskai, duomenų fragmentacija ilgainiui tampa esmine lėto veikimo priežastimi. Nuolat įrašant ir trinant informaciją, failų dalys išsisklaido po visą magnetinio disko paviršių. Dėl šios priežasties skaitymo galvutė turi atlikti neproporcingai daug mechaninio darbo judėdama pirmyn ir atgal, kad surinktų visą reikalingą failą į vieną vietą. Paleiskite operacinėje sistemoje integruotą disko defragmentavimo įrankį, kuris tvarkingai reorganizuos, sugrupuos failus ir taip akivaizdžiai pagreitins prieigą prie jų. Svarbu įsidėmėti, kad moderniems, kietakūniams SSD diskams šios procedūros atlikti kategoriškai nereikia ir netgi nerekomenduojama, nes tai tik eikvoja ribotą jų įrašymo ciklų skaičių ir trumpina įrenginio tarnavimo laiką.
Sistemos ir įrenginių tvarkyklių atnaujinimas
Nors daugelis vartotojų įprato ignoruoti nuolat ekrano kampe iššokančius pranešimus apie laukiančius operacinės sistemos ar programų atnaujinimus, tai yra viena iš didžiausių klaidų siekiant išlaikyti kompiuterį greitą ir saugų. Programinės įrangos kūrėjai ne tik išleidžia vizualinius pakeitimus, bet ir nuolat optimizuoja sistemos kodą. Šie atnaujinimai ištaiso atminties nutekėjimo (memory leak) klaidas, kurios eikvoja RAM atmintį, ir pagerina bendrą resursų paskirstymą.
Reguliariai tikrinkite, ar jūsų operacinė sistema yra atnaujinta iki naujausios versijos. Kartu su operacine sistema nepamirškite ir įrenginių tvarkyklių (drivers), ypač pagrindinės plokštės, tinklo plokštės bei vaizdo procesoriaus. Naujausios vaizdo plokštės tvarkyklės užtikrina, kad jūsų grafinė įranga atiduotų visą įmanomą potencialą. Atnaujintos tvarkyklės tiesiogiai prisideda prie spartesnio puslapių krovimosi naršyklėje, greitesnio vaizdo įrašų apdorojimo ir kur kas sklandesnio veikimo žaidimuose ar sudėtingose projektavimo programose.
Vaizdo efektų ir animacijų sumažinimas
Dabartinės kartos operacinės sistemos yra sukurtos taip, kad atrodytų itin moderniai ir patraukliai. Jos pilnos įvairiausių vizualiųjų elementų: permatomi meniu langai, sklandūs perėjimai juos atidarant ir uždarant, po kursoriaus judesio sekančios slenkančios animacijos ir detalūs langų šešėliai. Neabejotina, kad visi šie smulkūs efektai vizualiai pagražina darbo aplinką ir suteikia modernumo pojūtį, tačiau už visą šį grožį tenka susimokėti papildomais procesoriaus bei grafinės plokštės pajėgumais.
Jei jūsų kompiuteris yra senesnis arba jo techninės specifikacijos tėra bazinės, šių kosmetinių grožybių atsisakymas gali tapti tikru išsigelbėjimu, pastebimai pagerinsiančiu sistemos reagavimo laiką. Sistemos valdymo skydelyje arba nustatymuose susiraskite pažangias našumo (Performance) parinktis. Ten rasite galimybę atjungti animacijas arba tiesiog pasirinkti paruoštą nustatymą, kuris optimizuotų kompiuterio darbą geriausiam našumui, paaukojant išvaizdą. Visiškai išjungus langų permatomumą ir įvairius animacinius perėjimus, failai ir programos atsidarys beveik žaibiškai, o naršymas per aplankų medį bus gerokai griežtesnis, bet neįtikėtinai sklandesnis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Siekiant suteikti dar daugiau aiškumo apie kompiuterio darbo optimizavimą ir atsakyti į vartotojams dažniausiai kylančius neaiškumus, surinkome esminius klausimus ir paruošėme trumpus bei informatyvius ekspertų atsakymus.
Ar kompiuterio išvalymas nuo susikaupusių dulkių gali padėti pagerinti greitį?
Taip, ir tai yra itin svarbu. Nors šis tekstas daugiausiai fokusavosi į programinės įrangos optimizavimą, fizinis įrenginio išvalymas yra lygiai toks pat svarbus ir nieko nekainuoja, jei tai darote patys. Viduje susikaupusios dulkės blokuoja aušintuvus ir ventiliacijos angas, dėl to procesorius ir vaizdo plokštė pradeda perkaisti. Reaguodama į pavojingai pakilusią temperatūrą, sistema automatiškai drastiškai sumažina savo taktinį dažnį, kad išvengtų komponentų sudegimo. Švarus ir gerai vėdinamas kompiuteris aušinamas kur kas efektyviau, vadinasi, jis gali ilgiau dirbti maksimaliu greičiu be jokių strigimų.
Kaip dažnai iš tiesų turėčiau perkrauti savo įrenginį?
Ekspertai rekomenduoja kompiuterį visiškai išjungti arba perkrauti mažiausiai kartą per savaitę, o esant intensyviam darbui – kas kelias dienas. Reguliarus perkrovimas efektyviai išvalo operatyviąją atmintį nuo joje užsilikusių nebaigtų procesų fragmentų ir leidžia operacinei sistemai iš naujo pasileisti korektiškai, kartu uždarant užstrigusias arba nutekėjusią atmintį naudojančias programas.
Ar įvairios trečiųjų šalių optimizavimo programos tikrai veikia ir yra naudingos?
Daugelis garsiai reklamuojamų programų, kurios žada stebuklingai pagreitinti jūsų sistemą vos vieno mygtuko paspaudimu, dažniausiai neduoda realios, apčiuopiamos naudos. Priešingai, kartais jos pačios tampa papildomu balastu ir lėto veikimo priežastimi dėl agresyvių, nuolat fone veikiančių procesų ir brukamo reklaminio turinio. Patvariausia ir saugiausia strategija yra naudoti operacinėje sistemoje jau gamykliškai integruotus ir gamintojo patikrintus valymo įrankius.
Ar piktogramų prikrautas ir netvarkingas darbalaukis iš tiesų lėtina darbą?
Taip, tai visiškai tiesa. Jei jūsų kompiuterio darbalaukis yra pilnutėlis šimtų didelių dokumentų, nuotraukų failų ir sparčiųjų nuorodų, kiekvieną kartą atidarant pagrindinį ekraną, operacinė sistema turi atvaizduoti visas tas piktogramas ir išlaikyti jų informaciją operatyviojoje atmintyje greitam pasiekimui. Darbalaukis nėra skirta vieta ilgalaikiam didelių failų saugojimui. Tinkamas failų sisteminimas į atskirus loginius aplankus diske padeda ne tik palaikyti asmeninę tvarką, bet ir efektyviai taupo kompiuterio sistemos resursus.
Naršyklės resursų valdymas ir plėtinių optimizavimas
Daugeliui šiuolaikinių vartotojų kompiuteris iš esmės tapo tiesiog įrankiu interneto naršyklei paleisti. Didžioji dalis darbo, bendravimo ir pramogų persikėlė į naršykles. Dėl nuolatinio tobulėjimo ir vis sudėtingesnių svetainių, būtent interneto naršyklės šiais laikais yra vienos iš labiausiai sistemą ir atmintį apkraunančių programų visame kompiuteryje. Jei pastebite, kad jūsų įrenginys veikia puikiai, bet pradeda stipriai strigti ir kaisti vos tik prisijungus prie interneto ir atidarius naršyklę, problemos šaknis neabejotinai slypi pačioje naršyklės programoje ir netaisyklingoje jos konfigūracijoje.
Pirmiausia, atkreipkite dėmesį į savo naršymo įpročius, ypač į vienu metu atvirų skirtukų (tabs) skaičių. Kiekvienas atviras interneto puslapis rezervuoja atskirą dalį jūsų brangios operatyviosios atminties. Įprotis visada laikyti atidarytas kelias dešimtis ar net šimtus atvirų skirtukų sukuria milžinišką apkrovą net ir patiems galingiausiems kompiuteriams. Siekiant optimalaus greičio, formuokite įprotį naudoti žymes (bookmarks) arba skaitymo vėliau sąrašus vietoje nuolat be reikalo atvirų langų. Taip pat verta pasidomėti naršyklės nustatymuose esančia atminties taupymo funkcija, kuri automatiškai užmigdo ilgai nenaudojamus skirtukus.
Be skirtukų higienos, būtina atidžiai peržiūrėti visus naršyklėje įdiegtus plėtinius ir priedus. Vartotojai labai dažnai susigundo ir įsidiegia įvairius gramatikos ir kalbų tikrintojus, automatinius nuolaidų kodų ieškiklius, vizualinius temos pakeitimus ar neaiškius atsisiuntimų tvarkytuvus, kurie nuolatos aktyviai veikia fone, stebėdami ir analizuodami kiekvieną jūsų naršymo žingsnį bei stipriai lėtindami puslapių krovimąsi. Išjunkite arba visiškai ištrinkite visus plėtinius, kuriais realiai nebesinaudojate kasdien. Taip pat neužmirškite reguliariai, bent kartą per kelis mėnesius, išvalyti naršyklės talpyklą (cache) bei susikaupusius slapukus. Sukaupti milžiniški laikinųjų naršymo duomenų kiekiai ilgainiui sulėtina pačios naršyklės startą. Pritaikę šiuos paprastus naršymo įpročių pakeitimus, netruksite pajusti ženklų reakcijos greičio ir sklandumo padidėjimą naršant naujienų portaluose, skrolinant socialiniuose tinkluose ar profesionaliai dirbant su sudėtingomis debesijos pagrindu veikiančiomis aplikacijomis.
