Kaip gerti mažiau: psichologų patarimai naujiems įpročiams

Dažnam iš mūsų darbo savaitės pabaiga asocijuojasi su pelnytu poilsiu, o atsipalaidavimas neretai yra neatsiejamas nuo taurės vyno, alaus bokalo ar kokteilio rankoje. Penktadienio vakarai ir savaitgaliai tampa tuo laiku, kai norisi pamiršti susikaupusį stresą, atleisti stabdžius, atitrūkti nuo kasdienių pareigų ir tiesiog mėgautis akimirka. Šiuolaikinėje kultūroje, kine bei reklamoje savaitgalio linksmybės beveik visada vaizduojamos su alkoholiniais gėrimais, todėl socialinis normavimas sukuria iliuziją, kad kokybiškas poilsis be to yra tiesiog neįmanomas. Tačiau ilgainiui šis įprotis gali tapti visiškai automatiškas, o rytinis nuovargis, motyvacijos stoka ar net kaltės jausmas pradeda temdyti laisvadienių džiaugsmą. Vis daugiau žmonių susimąsto, kaip sumažinti suvartojamo alkoholio kiekį, tapti energingesniais ir produktyvesniais, tačiau vien griežtų valios pastangų dažnai nepakanka. Psichologai pastebi, kad norint iš esmės pakeisti giliai įsišaknijusius savaitgalio įpročius, būtina suprasti savo psichologinius elgesio motyvus, išmokti atpažinti asmeninius dirgiklius ir nuosekliai, be savęs smerkimo, kurti naujas, sveikesnes alternatyvas. Šiame procese svarbiausia ne bausti save, o smalsiai tyrinėti savo emocinius bei fizinius poreikius, atrandant naujų būdų patirti džiaugsmą, mažinti nerimą bei kurti autentišką ryšį su savimi ir aplinkiniais.

Kodėl savaitgaliais taip sunku atsispirti alkoholiui?

Mūsų smegenys yra neįtikėtinai imlios įpročiams ir nuolat kuria asociacijas, padedančias taupyti energiją. Jei daugelį metų penktadienio vakaras reiškė susitikimą su draugais triukšmingame bare, ramią vakarienę su vynu namuose ar vakarėlį sodyboje, smegenys sukuria stiprų ir sunkiai nutraukiamą neuronų ryšį tarp savaitgalio ir alkoholio. Psichologijoje tai vadinama klasikiniu sąlygojimu. Vos atėjus penktadienio popietei ar net pradedant planuoti laisvalaikį, organizmas pradeda išskirti dopaminą – laukimo, motyvacijos ir atlygio hormoną, kuris skatina elgtis pagal įprastą modelį ir ieškoti greito atsipalaidavimo būdo.

Negana to, mes dažnai gyvename stipraus streso, nuolatinio lėkimo ir perdegimo sąlygomis. Alkoholis veikia kaip centrinę nervų sistemą slopinanti medžiaga. Jis laikinai nuslopina smegenų veiklą, todėl greitai sumažėja vidinis nerimas, nutyla kritiškas vidinis balsas, dingsta įtampa kūne ir atsiranda daugiau drąsos bendrauti. Žmonės, dirbantys įtemptą darbą ir patiriantys daug atsakomybės, dažnai naudoja alkoholį kaip patį greičiausią įrankį „persijungti“ iš darbo režimo į poilsio režimą. Norint sėkmingai pakeisti šį įprotį ir išvengti atkryčių, neužtenka vien pasakyti sau „aš nebegersiu“. Būtina sąmoningai rasti kitų, tvaresnių būdų, kaip pasiekti šį perėjimą ir patenkinti gilius atsipalaidavimo bei socializacijos poreikius.

Psichologų patarimai: nuo ko pradėti norint formuoti naują požiūrį

Psichologai ir elgesio terapijos specialistai pabrėžia, kad keisti bet kokius įpročius reikėtų palaipsniui. Radikalūs draudimai ir griežtos ribos dažnai sukelia atvirkštinę reakciją – kai sau kažką kategoriškai draudžiame, to dalyko norisi dar labiau, nes smegenys fiksuoja resursų trūkumą ir jaučia stresą. Todėl rekomenduojama pradėti nuo mažų, bet labai sąmoningų žingsnių, skirtų geresniam savęs pažinimui.

Atpažinkite savo asmeninius trigerius

Trigeris, arba psichologinis dirgiklis, yra bet kas, kas iššaukia impulsyvų norą išgerti. Tai gali būti specifinė emocija, vieta, paros metas, nuovargio lygis ar net konkretūs žmonės, su kuriais esate įpratę linksmintis. Norėdami suvaldyti šį impulsą, pirmiausia turite jį tiksliai identifikuoti. Psichologai siūlo bent kelias savaites vesti įpročių ir emocijų dienoraštį, kuriame turėtumėte užduoti sau šiuos klausimus kaskart, kai kyla noras atsidaryti butelį:

  • Ką aš iš tikrųjų jaučiu šią akimirką (įtampą, nuobodulį, nerimą, džiaugsmą, vienatvę, pyktį)?
  • Kur aš esu, koks paros metas ir kas mane supa?
  • Kokią konkrečią naudą tikiuosi gauti iš šio gėrimo (ar noriu greičiau užmigti, pritapti prie kompanijos, pamiršti darbo problemas)?

Supratę tikrąjį poreikį, galėsite pradėti ieškoti kitų, ne tokių žalingų būdų jam patenkinti. Pavyzdžiui, jei jūsų tikslas yra atsipalaiduoti po itin sunkios dienos biure, galbūt tam kur kas geriau tiks karšta vonia su druskomis, intensyvi jėgos treniruotė, ilgas pasivaikščiojimas miške ar tiesiog meditacijos sesija.

Pasitelkite HALT metodiką

Priklausomybių psichologijoje dažnai naudojama labai efektyvi HALT metodika (angl. Hungry, Angry, Lonely, Tired – alkanas, piktas, vienišas, pavargęs). Specialistai teigia, kad didžiulė dalis impulsyvių sprendimų suvartoti alkoholio kyla būtent tada, kai žmogus patiria bent vieną iš šių keturių būsenų. Užuot iš karto sėdę prie baro, padarykite pauzę ir patikrinkite savo būklę. Galbūt jums tiesiog trūksta maistingos vakarienės? Gal esate išsekę ir jums reikia miego, o ne stimuliantų? O gal jaučiatės vieniši ir nuoširdus pokalbis su artimu draugu telefonu padėtų daug geriau nei taurė vyno?

Praktinės strategijos naujų įpročių formavimui savaitgaliais

Vien suprasti teoriją neužtenka. Naujo ir tvirto įpročio sukūrimas reikalauja praktinio pasiruošimo, todėl labai svarbu turėti aiškų elgesio planą dar prieš prasidedant savaitgaliui. Štai kelios praktinės strategijos, kurias pataria taikyti kognityvinės elgesio terapijos atstovai:

  1. Planuokite aktyvų ir ankstyvą savaitgalį: Dažnai alkoholis vartojamas iš nuobodulio arba žinant, kad kitą dieną nereikės nieko rimto veikti. Jei jūsų šeštadienio ar sekmadienio rytas prasidės anksti nuo mėgstamos, įtraukiančios veiklos (pavyzdžiui, žygio po nacionalinį parką, teniso treniruotės, kūrybinių dirbtuvių ar ilgos išvykos su šeima), motyvacija nepadauginti iš vakaro bus nepalyginamai didesnė. Planai, kurių laukiate, veikia kaip galingas natūralus stabdys.
  2. Išbandykite taisyklę „pakeisti, o ne atsisakyti“: Mūsų smegenys labai sunkiai toleruoja tuštumą. Jei įprastai žiūrėdami filmą penktadienio vakarą gerdavote alų, tiesiog sėdėti tuščiomis rankomis bus labai diskomfortiška. Pakeiskite įprastą gėrimą kokybiška alternatyva – nealkoholiniu alumi, specialiai paruoštu mocktail’u, kombuča, toniku su greipfrutais ar prabangia arbata. Fizinis veiksmas (laikyti taurę, gurkšnoti, mėgautis skoniu) labai dažnai patenkina didžiąją dalį psichologinio poreikio išlaikyti ritualą.
  3. Ribokite prieinamumą savo namuose: Aplinkos inžinerija yra vienas galingiausių įpročių formavimo įrankių. Jei namuose nebus alkoholio atsargų, norėdami išgerti, turėsite specialiai rengtis ir eiti į parduotuvę ar kavinę. Šis papildomas fizinis ir laiko barjeras suteikia smegenims pakankamai laiko pagalvoti: ar aš tikrai to noriu, ar tai tik trumpalaikė užgaida, kurią galiu praleisti?
  4. Nusistatykite ir užsirašykite aiškias ribas iš anksto: Prieš prasidedant savaitgaliui ar einant į vakarėlį, priimkite konkretų sprendimą dėl išgeriamo kiekio ir jį užsirašykite. Pavyzdžiui: „Šį savaitgalį išgersiu tik dvi taures vyno per šeštadienio vakarienę, ir po kiekvienos taurės išgersiu stiklinę vandens“. Aiškus skaitmeninis rėmas padeda išvengti nesibaigiančių vidinių derybų su savimi pačiu, kai jau esate atsipalaidavę.

Kaip susitvarkyti su socialiniu spaudimu draugų rate?

Vienas didžiausių iššūkių ir baimių mažinant alkoholio vartojimą yra socialinė aplinka. Daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, asmeninės šventės, įmonių vakarėliai ir paprasti susitikimai su draugais yra labai glaudžiai susiję su vaišėmis ir alkoholiu. Garsiai atsisakius išgerti, dažnai tenka susidurti su draugų nuostaba, netaktiškais klausimais, o kartais – ir aktyviais įkalbinėjimais.

Psichologai pataria iš anksto pasiruošti kelis universalius atsakymus, kurie padės greitai ir be streso išvengti nepatogių situacijų. Atminkite, kad jums nereikia niekam teisintis, kurti ilgų istorijų ar gintis dėl savo asmeninių sveikatos sprendimų. Kartais užtenka labai paprasto, malonaus, bet tvirto atsakymo, nepaliekančio vietos diskusijoms:

  • „Ačiū, aš šiandien negeriu, nes rytoj labai anksti keliuosi sportuoti.“
  • „Šiuo metu vykdau asmeninį iššūkį ir stengiuosi pagerinti savo miego kokybę, todėl alkoholio laikinai atsisakau.“
  • „Man tiesiog nesinori, mieliau pasimėgausiu nealkoholiniu kokteiliu ar kava.“
  • „Šiandien aš vairuoju, todėl liksiu prie mineralinio vandens.“

Svarbu įsisąmoninti psichologinį aspektą: kitų žmonių perdėta reakcija į jūsų pasirinkimą negerti dažniausiai atspindi ne jūsų elgesio problemą, o jų pačių nesaugumo jausmą ir santykį su alkoholiu. Žmonės jaučiasi ramiau, kai aplinkiniai elgiasi taip pat, kaip jie. Jei draugai kategoriškai nepriima jūsų sprendimo, tai gali būti puiki proga pervertinti savo socialinį ratą ir pradėti ieškoti bendraminčių, su kuriais vertybės sutampa ir su kuriais galima kokybiškai bei smagiai leisti laiką be jokių svaigalų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar būtina visiškai atsisakyti alkoholio, norint pamatyti teigiamus psichologinius ir fizinius pokyčius?

Tikrai ne, nebent turite rimtų priklausomybės problemų ar medicininių kontraindikacijų. Kiekvienas suvartojamo kiekio sumažinimas yra vertingas žingsnis teigiama linkme. Psichologai ir medikai teigia, kad net kelios papildomos dienos per savaitę be alkoholio ar savaitgaliais suvartojamo kiekio sumažinimas perpus gali reikšmingai pagerinti nakties miegą, stabilizuoti nuotaiką, padidinti darbingumą ir sustiprinti imuninę sistemą. Svarbiausia rasti jums asmeniškai tinkantį balansą, kuris leistų jaustis laisvai, nevaržomai ir sveikai.

Ką daryti, jei atsisakius alkoholio savaitgalį apima didžiulis nuobodulys ir gyvenimas atrodo pilkas?

Tai visiškai normali ir netgi labai dažna smegenų reakcija pereinamuoju laikotarpiu. Kai atsisakote ilgamečio įpročio, staiga atsiranda labai daug laisvo laiko ir erdvės, kurią anksčiau užpildydavo vartojimas, ilgas pasisėdėjimas bare ar tiesiog pagirios. Smegenims trūksta įprasto greito dopamino pliūpsnio. Pasiruoškite tam iš anksto: susidarykite įdomių knygų ar filmų sąrašą, pradėkite naują kūrybinį projektą namuose, užsiregistruokite į įgūdžių kursus, savanorystę ar degustacijas, kurios nesusijusios su alkoholiu. Laikui bėgant, dopamino receptoriai atsistatys, smegenys prisitaikys prie natūralių dirgiklių ir gebėjimas džiaugtis paprastais dalykais sugrįš, o nuobodulys dings.

Kaip elgtis, jei po kelių sėkmingų ir blaivių savaitgalių vėl grįžau prie senų įpročių ir padauginau?

Slystelėjimai, arba atkritimai, yra visiškai natūrali, normali ir dažnai netgi būtina įpročių keitimo proceso dalis. Jokiu būdu negalima savęs smerkti, bausti ar jaustis visiškai nugalėtam. Vietoj to, priimkite tai kaip labai vertingą pamoką: detaliai išanalizuokite, kas tą vakarą tapo jūsų pagrindiniu trigeriu, kodėl tiksliai nepavyko atsispirti impulsui, ir sugalvokite prevencinį planą, kaip panašioje situacijoje elgsitės kitą kartą. Savirefleksija be teisimo yra raktas į ilgalaikę sėkmę.

Ar nealkoholiniai gėrimai (alus, vynas, distiliatai) tikrai padeda, ar jie tik išprovokuoja norą išgerti tikro alkoholio?

Tai labai individualu. Daugeliui žmonių, kurie tiesiog nori sumažinti kiekius, nealkoholinės alternatyvos veikia kaip tobulas pakaitalas, padedantis išlaikyti socialinį ritualą, išvengti klausimų vakarėlyje ir patenkinti skonio receptorius be jokio svaiginamojo poveikio bei rytinių pagirių. Tačiau žmonėms, turintiems stiprų potraukį ar sveikstantiems nuo priklausomybės, gėrimų butelių išvaizda, kvapas ir skonis gali suveikti kaip galingas psichologinis dirgiklis, pažadinantis smegenų centrą, reikalaujantį tikro alkoholio. Jei pastebite, kad geriant nealkoholinį alų kyla nenumaldomas noras pereiti prie tradicinio, geriau rinktis visiškai neutralius ir asociacijų nekeliančius gėrimus – pavyzdžiui, vandenį su citrina, kombučą, gaiviuosius limonadus ar arbatą.

Naujų rutinų kūrimas ir ilgalaikis asmenybės augimas

Keičiant bet kokį, net ir patį menkiausią įprotį, labai svarbu savo dėmesį ir energiją orientuoti ne į tai, ką jūs, jūsų manymu, prarandate, o išimtinai į tai, ką atrandate. Savaitgaliai be gausaus alkoholio vartojimo atveria duris į visiškai kitokį, daug gilesnį poilsio bei savo poreikių suvokimą. Išmokę leisti savo laisvą laiką kitaip, daugelis žmonių netikėtai atranda savyje slypinčius, ilgai pamirštus talentus, pradeda aktyviau sportuoti, kurti naujus verslus, mokytis kalbų ar tiesiog mėgautis kur kas kokybiškesniais, autentiškais ir prasmingais ryšiais su šeimos nariais ir draugais. Kiekvienas laisvas nuo svaigalų savaitgalis leidžia formuotis naujiems neuronų ryšiams jūsų smegenyse, taip po truputį, natūraliai trinant senąsias destruktyvias asociacijas.

Šiame kelyje labiausiai reikia turėti kantrybės ir duoti sau pakankamai laiko prisitaikyti. Psichologiniai tyrimai rodo, kad visiškai naujo, stabilaus įpročio susiformavimas ir automatizavimas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o kartais ir ilgiau, priklausomai nuo senojo įpročio stiprumo. Pasirinkę gerokai sąmoningesnį gyvenimo būdą ir atidžiau vertindami, ką vartojate, jūs ne tik tiesiogiai investuojate į savo fizinę sveikatą ir ilgaamžiškumą, bet ir reikšmingai stiprinate savo emocinį bei psichologinį atsparumą. Šis atsparumas anksčiau ar vėliau atsiperka visose gyvenimo srityse: nuo profesinės karjeros iki asmeninių santykių. Gilus pasitikėjimas savimi auga matant ir suprantant, kad jūs patys visu šimtu procentų valdote savo kasdienius pasirinkimus ir savo laiką, o ne išorinės aplinkybės, visuomenės spaudimas ar senos, automatizuotos rutinos. Tikslingas, atidus savo tikrųjų poreikių tenkinimas ir mokėjimas ilsėtis leidžia pasiekti gilesnę vidinę ramybę ir pilnatvę, atveriant plačius, visiškai naujus horizontus jūsų tolesniam asmeniniam tobulėjimui.