Žemas kraujo spaudimas, dar vadinamas hipotenzija, gali sukelti daugybę nemalonių simptomų ir trikdyti kasdienį gyvenimą. Nors daugeliui žmonių žemesnis kraujo spaudimas atrodo kaip palankesnė būklė nei hipertenzija, kai kuriais atvejais jis gali būti pavojingas, ypač jei sukelia galvos svaigimą, silpnumą ar alpimus. Todėl kai gydytojas paskiria vaistus nuo žemo kraujo spaudimo, svarbu suprasti, kokiais principais jie veikia ir kaip tinkamai juos vartoti.
Kas sukelia žemą kraujo spaudimą?
Priežasčių, dėl kurių žmogus kenčia nuo hipotenzijos, yra daug. Dažniausiai pasitaikančios yra:
- Skysčių trūkumas organizme arba dehidratacija.
- Staigūs hormonų lygio pokyčiai, susiję su antinksčių ar skydliaukės sutrikimais.
- Kraujotakos problemos ar širdies funkcijos sutrikimai.
- Ilgalaikis lovos režimas ar mažas fizinis aktyvumas.
- Šalutinis tam tikrų vaistų poveikis.
Kai kuriais atvejais žemas kraujo spaudimas yra paveldimas arba tiesiog natūralus individualus organizmo ypatumas. Tačiau jei dėl jo atsiranda nemalonių simptomų, būtina kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti tikrąją priežastį.
Kada reikalingi vaistai nuo žemo kraujo spaudimo?
Vaistai paprastai skiriami tik tada, kai gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip skysčių suvartojimo didinimas, druskos vartojimo reguliavimas ar fizinio aktyvumo didinimas, neduoda pakankamo efekto. Tai ypač aktualu, jei žmogus vis dar jaučia:
- Dažną galvos svaigimą.
- Silpnumo epizodus.
- Alpimus ar priešalpinį jausmą.
- Neryškų matymą.
- Nesugebėjimą susikaupti.
Kai simptomai trukdo normaliam gyvenimo ritmui arba kelia riziką patirti traumas, gydytojas gali paskirti specialius medikamentus, didinančius kraujo spaudimą.
Kokie vaistai gali būti skiriami esant hipotenzijai?
Vaistų pasirinkimas priklauso nuo žemo kraujo spaudimo priežasties, paciento sveikatos būklės ir kitų gretutinių ligų. Dažniausiai naudojamos šios vaistų grupės:
- Fludrokortizonas. Tai sintetinis hormonas, padedantis organizmui sulaikyti daugiau natrio. Natrio padidėjimas organizme didina skysčių kiekį kraujyje, o kartu ir kraujo spaudimą.
- Midodrinas. Šis vaistas susiaurina kraujagysles, todėl kraujospūdis pakyla. Jis dažnai skiriamas pacientams, kuriems nustatyta ortostatinė hipotenzija – kraujospūdžio kritimas atsistojus.
- Dihidroteisteronas ir kiti hormoniniai vaistai. Jie kartais naudojami tada, kai hipotenzija susijusi su endokrininės sistemos sutrikimais.
Labai svarbu vaistus vartoti tik taip, kaip nurodė gydytojas, ir neeksperimentuoti su jų dozėmis ar vartojimo režimu.
Ką būtina žinoti prieš pradedant vartoti vaistus?
Prieš skiriant gydymą, gydytojas dažnai rekomenduoja atlikti įvairius tyrimus, kad būtų išsiaiškinta tiksli hipotenzijos priežastis. Tai gali būti kraujo tyrimai, širdies veiklos vertinimas, hormonų tyrimai ar net kraujospūdžio stebėjimas visą parą.
Vartojant vaistus nuo žemo kraujo spaudimo svarbu:
- Stebėti organizmo reakciją ir bet kokius šalutinius poveikius.
- Nevartoti alkoholio ar medžiagų, galinčių stiprinti vaistų poveikį.
- Reguliariai matuoti kraujospūdį, ypač rytais ir po fizinio krūvio.
- Stengtis vengti staigių kūno padėties pokyčių, kurie gali sukelti galvos svaigimą.
Gydytojas gali paprašyti vesti savijautos dienoraštį – tai padeda tiksliau parinkti gydymą ir įvertinti jo veiksmingumą.
Gyvenimo būdo korekcijos, kurios sustiprina vaistų poveikį
Vaistai yra tik viena gydymo dalis. Norint pasiekti geriausių rezultatų, būtina atkreipti dėmesį ir į gyvenimo būdo pokyčius, kurie padeda stabilizuoti kraujo spaudimą. Tai apima:
- Pakankamą skysčių suvartojimą kiekvieną dieną.
- Subalansuotą mitybą su pakankamu druskos kiekiu (gydytojo rekomenduojamu).
- Reguliarų fizinį aktyvumą, ypač lengvus aerobinius pratimus.
- Vengimą ilgesnį laiką stovėti vienoje vietoje.
- Elastinių kojinių dėvėjimą, jei kraujas linkęs „užsistovėti“ apatinėse galūnėse.
Šios priemonės padeda stabiliai palaikyti kraujo spaudimą ir sumažinti nemalonių simptomų atsiradimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar visada reikia gydyti žemą kraujo spaudimą?
Nebūtinai. Jei žmogus jaučiasi gerai ir nejaučia jokių simptomų, žemas kraujo spaudimas gali būti visiškai normalus. Tačiau jei jis sukelia silpnumą ar kitus simptomus, gydymas tampa būtinas.
Ar vaistus reikės vartoti visą gyvenimą?
Ne visada. Kai kuriems pacientams gydymas reikalingas tik tam tikrą laikotarpį, pavyzdžiui, po ligos ar didelio streso. Kitiems, turintiems lėtinių sveikatos problemų, vaistus gali tekti vartoti ilgiau.
Ar galima derinti kelis vaistus?
Vaistus derinti galima tik gydytojo nurodymu. Savarankiškas vaistų kombinavimas gali sukelti pavojingą kraujospūdžio padidėjimą ar kitus šalutinius poveikius.
Ar žemas kraujo spaudimas pavojingas?
Jis gali būti pavojingas, jei sukelia alpimus ar trukdo kasdienėms veikloms. Be to, labai žemas kraujo spaudimas gali signalizuoti apie rimtus sveikatos sutrikimus.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Jei pajutote staigų silpnumą, dusulį, krūtinės skausmą ar alpote be aiškios priežasties, būtina kuo skubiau kreiptis į medikus. Tokios būklės gali rodyti rimtesnes organizmo problemas, kurioms reikalinga skubi pagalba.
