Diastolinis kraujo spaudimas – tai spaudimas arterijose, kai širdis atsipalaiduoja tarp dūžių. Nors daugeliui žmonių labiau įprasta žiūrėti į viršutinį, sistolinį spaudimo rodmenį, būtent diastolinis spaudimas gali suteikti svarbios informacijos apie kraujagyslių būklę, bendrą širdies ir kraujotakos sistemos sveikatą bei ilgalaikes rizikas. Supratimas, ką šis rodiklis iš tiesų reiškia ir kokie veiksniai jį lemia, padeda laiku pastebėti galimas problemas ir užkirsti kelią rimtesniems sutrikimams.
Ką reiškia diastolinis kraujo spaudimas?
Diastolinis kraujo spaudimas yra apatinis skaičius matuojant kraujo spaudimą, pavyzdžiui, 120/80 mmHg. Skaičius 80 ir yra diastolinis spaudimas. Jis rodo, kokį spaudimą kraujas daro į arterijų sieneles tuo metu, kai širdis ilsisi tarp susitraukimų. Šis tarpas yra itin svarbus, nes širdis turi trumpą laiką atsistatyti, o kraujas – tolygiai tekėti į organus.
Normalūs ir pakitę diastolinio spaudimo rodikliai
Suprasti normalius diastolinio spaudimo intervalus svarbu norint įvertinti savo sveikatos būklę. Įprastai jie skirstomi taip:
- Normalus diastolinis spaudimas: nuo 60 iki 80 mmHg
- Padidėjęs diastolinis spaudimas: 80–89 mmHg
- Hipertenzija (1 stadija): 90–99 mmHg
- Hipertenzija (2 stadija): 100 mmHg ir daugiau
Per žemas diastolinis spaudimas dažniausiai laikomas mažesniu nei 60 mmHg. Tačiau vertinant bet kokius nukrypimus svarbu atsižvelgti į bendrą sveikatos kontekstą, amžių, vartojamus vaistus ir kitus individualius veiksnius.
Kodėl diastolinis spaudimas toks svarbus?
Diastolinis spaudimas parodo, kiek pasipriešinimo patiria kraujas judėdamas arterijomis, kai širdis ilsisi. Jei šis rodiklis padidėjęs, tai gali būti ženklas, kad arterijos yra susiaurėjusios, sustandėjusios arba jose kaupiasi aterosklerozinės plokštelės. Tokie pakitimai ilgainiui gali sukelti:
- širdies nepakankamumą,
- koronarines širdies ligas,
- insulto rizikos padidėjimą,
- inkstų pažeidimus.
Per žemas diastolinis spaudimas taip pat pavojingas, nes gali lemti nepakankamą kraujo patekimą į gyvybiškai svarbius organus. Tai ypač aktualu vyresniems žmonėms, kurių kraujagyslės natūraliai tampa mažiau elastingos.
Kas gali lemti padidėjusį diastolinį kraujo spaudimą?
Diastolinio spaudimo padidėjimą gali sukelti daugybė priežasčių. Dažniausiai pasitaikančios:
- antsvoris ir nutukimas,
- fizinis neaktyvumas,
- per didelis druskos vartojimas,
- stresas ir miego trūkumas,
- rūkymas ir alkoholis,
- inkstų funkcijos sutrikimai,
- hormonų pusiausvyros pokyčiai.
Ilgalaikiai įpročiai, tokie kaip nesubalansuota mityba ar nuolatinė įtampa, dažniausiai turi didžiausią įtaką, todėl gyvenimo būdo pokyčiai gali būti itin veiksmingi mažinant diastolinį spaudimą.
Žemas diastolinis spaudimas: ką jis rodo?
Per žemas diastolinis spaudimas dažnai sukelia simptomus, tokius kaip galvos svaigimas, nuovargis, šaltos galūnės arba net alpimas. Jis gali būti susijęs su:
- dehidratacija,
- endokrininės sistemos sutrikimais,
- širdies ritmo problemomis,
- kai kurių vaistų šalutiniu poveikiu.
Nors žemas spaudimas ne visada pavojingas, ilgalaikis jo mažėjimas gali bloginti kraujotaką ir kenkia organams, ypač jei kartu pasireiškia simptomai.
Kaip palaikyti sveiką diastolinį kraujo spaudimą?
Norint pasirūpinti savo kraujagyslių sveikata, svarbu imtis priemonių, kurios padeda stabilizuoti ir išlaikyti normalų diastolinį spaudimą. Pagrindinės rekomendacijos:
- Riboti druskos suvartojimą ir rinktis sveikesnius produktus.
- Reguliariai mankštintis bent 30 minučių per dieną.
- Laikytis subalansuotos, daržovių ir skaidulų gausios mitybos.
- Atsisakyti rūkymo ir riboti alkoholio vartojimą.
- Stebėti kūno svorį ir siekti sveiko KMI.
- Valdyti stresą – tam tinka meditacija, gilus kvėpavimas ar pasivaikščiojimai.
Be to, reguliariai tikrinti kraujo spaudimą yra būtina, ypač jei turite rizikos veiksnių ar šeimoje pasitaiko širdies ir kraujagyslių ligų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl mano diastolinis spaudimas aukštas, bet sistolinis normalus?
Tokiu atveju gali būti pažeistos mažesnės arterijos arba prasidėję ankstyvi kraujagyslių standėjimo procesai. Tai gali būti rizikos ženklas ir jį verta aptarti su gydytoju.
Ar normalu, kad spaudimas dienos metu svyruoja?
Taip, kraujo spaudimas nuolat keičiasi priklausomai nuo veiklos, emocijų, mitybos ir net paros laiko. Tačiau dideli ir nuolatiniai nukrypimai turėtų būti vertinami rimčiau.
Ar gali kava didinti diastolinį spaudimą?
Kofeinas gali laikinai padidinti kraujo spaudimą jautriems žmonėms. Jei pastebite ryškų poveikį, verta apriboti jo vartojimą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei diastolinis spaudimas nuolat viršija 90 mmHg arba yra mažesnis nei 60 mmHg ir jaučiate simptomus, būtina profesionali konsultacija.
Ką verta žinoti planuojant ilgalaikę kraujospūdžio kontrolę
Svarbiausia suprasti, kad diastolinis kraujo spaudimas yra vienas iš kertinių širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos rodiklių. Jį veikia daugelis gyvenimo būdo ir fiziologinių veiksnių, todėl ilgalaikės priežiūros strategija turėtų būti nuosekli ir apimti tiek mitybą, tiek fizinį aktyvumą, tiek emocinę sveikatą. Stebėjimas namuose, reguliarūs vizitai pas specialistus ir atsakingas požiūris į savo sveikatą – geriausias būdas palaikyti tvirtą širdį ir sveikas kraujagysles.
