Žemas pulsas, dar vadinamas bradikardija, daugeliui žmonių gali kelti nerimą, ypač jei iki tol širdies ritmas buvo visiškai normalus. Tačiau ne visais atvejais sulėtėjęs širdies dūžių dažnis reiškia pavojų sveikatai. Svarbu suprasti, kokios priežastys gali lemti žemą pulsą, kokie simptomai rodo galimą riziką ir kada reikia nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.
Kada pulsas laikomas žemu?
Paprastai suaugusio žmogaus ramybės pulsas svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Jei pulsas tampa mažesnis nei 60, jis laikomas žemu. Tačiau tai nereiškia, kad toks rodiklis yra pavojingas visiems žmonėms. Sportuojantys asmenys, ypač ištvermės sportininkai, gali turėti pulsą net 40–50 dūžių per minutę, ir tai jiems visiškai normalu.
Galimos žemo pulso priežastys
Žemą širdies ritmą gali lemti įvairūs veiksniai. Kai kurie jų nekenksmingi, o kiti gali signalizuoti rimtas sveikatos problemas.
Fiziologinės priežastys
- Gera fizinė forma – treniruoti žmonės turi stipresnį širdies raumenį, todėl jiems nereikia greito ritmo tinkamai kraujotakai palaikyti.
- Miegas – miego metu širdies ritmas natūraliai sumažėja.
- Poilsio būsena – gilaus atsipalaidavimo ar meditacijos metu pulsas taip pat gali sulėtėti.
Medicininės priežastys
- Širdies laidumo sutrikimai – sinoatrialinio mazgo disfunkcija, atrioventrikulinė blokada.
- Skydliaukės funkcijos sutrikimai – hipotirozė gali sukelti lėtą medžiagų apykaitą ir žemą pulsą.
- Elektrolitų disbalansas – kalio, magnio trūkumas ar perteklius.
- Kai kurie vaistai – beta blokatoriai, antiaritminiai vaistai, raminamieji.
- Infekcijos ir uždegimai – ypač tie, kurie veikia širdį, pvz., miokarditas.
Žemo pulso simptomai
Kai žemas pulsas tampa pavojingas, organizmas paprastai siunčia aiškius signalus. Jei sulėtėjęs širdies ritmas neaprūpina kūno pakankamu deguonies kiekiu, gali pasireikšti šie simptomai:
- Galvos svaigimas ar silpnumas
- Dusulys
- Alpimo epizodai
- Skausmas krūtinėje
- Neįprastas nuovargis
- Sulėtėjęs reagavimas ar sumišimas
Šie požymiai rodo, kad verta susirūpinti ir neatidėlioti tyrimų.
Kada žemas pulsas pavojingas?
Nors tam tikromis situacijomis žemas pulsas gali būti normalus, yra atvejų, kai tai gali kelti rimtą grėsmę sveikatai. Pavojinga, jei pulsas nuolat būna mažesnis nei 50 dūžių per minutę ir kartu pasireiškia minėti simptomai.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti žemą pulsą, jei:
- Žmogus nevartoja vaistų, galinčių jį sulėtinti.
- Yra žinoma širdies ligų anamnezė.
- Pulsas staiga sumažėjo be aiškios priežasties.
- Pulsas netolygus arba juntamos širdies permušimo pauzės.
Kaip diagnozuojamas žemas pulsas?
Diagnozė dažniausiai pradedama nuo nuodugnaus pokalbio su gydytoju ir pirminės apžiūros. Toliau gali būti atliekami papildomi tyrimai, padedantys nustatyti priežastį.
Dažniausi tyrimai
- Elektrokardiograma (EKG) – padeda nustatyti širdies ritmą ir ritmo sutrikimus.
- Holterio monitoravimas – 24–48 val. atliekamas širdies ritmo stebėjimas.
- Kraujo tyrimai – skydliaukės hormonai, elektrolitai, uždegimo rodikliai.
- Echoskopija – širdies struktūros ir funkcijos įvertinimas.
Galimi gydymo būdai
Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Jei žemas pulsas netrukdo kasdieniam gyvenimui ir nekelia simptomų, dažnai jokio gydymo nereikia. Tačiau kitais atvejais gali būti taikomos šios priemonės:
- Vaistų keitimas arba dozės koregavimas.
- Skydliaukės funkcijos normalizavimas, jei nustatyta hipotirozė.
- Elektrolitų pusiausvyros atkūrimas.
- Širdies stimuliatoriaus įdėjimas, jei nustatyti rimti laidumo sutrikimai.
Kaip galima padėti sau?
Jei pulsas sumažėjo dėl gyvenimo būdo veiksnių, tam tikri įpročių pokyčiai gali padėti jį stabilizuoti. Svarbu pasirūpinti tais aspektais, kurie gerina bendrą širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.
- Vartoti pakankamai skysčių.
- Užtikrinti subalansuotą mitybą ir elektrolitų balansą.
- Vengti per didelio fizinio ir emocinio streso.
- Stebėti savo pulsą ir kraujospūdį.
DUK – Dažniausiai užduodami klausimai
Koks pulsas laikomas pavojingu?
Pavojingu laikomas pulsas, mažesnis nei 50 dūžių per minutę, jei kartu jaučiami simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas ar alpimas.
Ar žemas pulsas visada reiškia ligą?
Ne, sportininkai ar fiziškai aktyvūs žmonės dažnai turi natūraliai žemą pulsą, kuris jiems yra normalus ir nepavojingas.
Ką daryti pajutus simptomus?
Jei sutriko savijauta, atsirado krūtinės skausmas ar svaigulys, reikėtų kuo greičiau kreiptis į medikus.
Ar galima pulsą pasikelti savarankiškai?
Kai kuriais atvejais gali padėti lengvi fiziniai pratimai ar gilus kvėpavimas, tačiau jei žemas pulsas kartojasi, būtina išsiaiškinti tikrąją priežastį.
Praktinės rekomendacijos kasdienai
Norint palaikyti stabilų ir sveiką širdies ritmą, svarbu laikytis kelių paprastų, tačiau veiksmingų taisyklių. Reguliarus judėjimas, subalansuota mityba, streso valdymas ir pakankamas poilsis – tai pagrindiniai veiksniai, kurie gali ženkliai pagerinti širdies sveikatą ir sumažinti staigių ritmo sutrikimų riziką. Stebint savo savijautą ir reaguojant į pokyčius laiku, galima užkirsti kelią rimtesnėms problemoms.
