Žemas diastolinis kraujo spaudimas yra būklė, kurią daugelis žmonių pastebi atsitiktinai matuojant kraujospūdį namuose ar gydytojo kabinete. Nors dažniausiai žmonės daugiau dėmesio skiria padidintam kraujospūdžiui, neįprastai žemas diastolinis rodiklis taip pat gali būti svarbus organizmo siunčiamas signalas. Supratimas, ką reiškia šis rodiklis, kada jis gali kelti pavojų ir kaip į jį reaguoti, padeda laiku pasirūpinti savo sveikata.
Ką tiksliai reiškia diastolinis kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimas matuojamas dviem skaičiais: sistoliniu ir diastoliniu. Sistolinis spaudimas parodo širdies susitraukimo metu sukuriamą slėgį, o diastolinis – slėgį širdžiai atsipalaidavus. Diastolinis spaudimas yra ypatingai svarbus, nes atspindi kraujagyslių elastingumą ir bendrą kraujotakos sistemos būklę.
Normalus diastolinis spaudimas laikomas 60–80 mmHg ribose. Jei diastolinis rodiklis nukrenta žemiau 60 mmHg, tai vadinama diastoline hipotenzija. Vien tik žemas skaičius nereiškia rimtos ligos, tačiau tam tikrais atvejais jis gali rodyti sveikatos sutrikimus, kuriems būtina dėmesio.
Galimos žemo diastolinio spaudimo priežastys
Žemas diastolinis kraujo spaudimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra šios:
- Dehidratacija – skysčių trūkumas organizme sumažina cirkuliuojančio kraujo kiekį, todėl slėgis gali kristi.
- Širdies veiklos sutrikimai – tam tikros širdies ligos, pvz., vožtuvų nesandarumas, gali mažinti diastolinį spaudimą.
- Endokrininės ligos – skydliaukės hiperfunkcija, antinksčių nepakankamumas ar hormonų disbalansas neretai lemia žemesnį kraujospūdį.
- Vaistų poveikis – kai kurie antihipertenziniai, antidepresantai ar kiti vaistai gali sukelti diastolinio spaudimo sumažėjimą.
- Amžius – vyresnio amžiaus žmonėms diastolinis spaudimas gali kristi dėl kraujagyslių sustandėjimo.
- Ilgalaikis stresas arba nuovargis – tai gali paveikti nervų sistemą ir kraujagyslių tonusą.
Simptomai, kurie gali pasireikšti esant žemam diastoliniam spaudimui
Ne visi jaučia simptomus, tačiau kai kuriais atvejais žemas diastolinis kraujo spaudimas gali sukelti gana nemalonių pojūčių. Dažniausi simptomai yra:
- Galvos svaigimas ar apsvaigimas.
- Neryškus matymas.
- Silpnumas, apatija.
- Šaltas prakaitavimas.
- Greitas širdies plakimas.
- Sąmonės aptemimas ar net trumpalaikis alpimas.
Simptomų intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo to, kiek smarkiai nukrito diastolinis spaudimas ir kas tai sukėlė.
Kada žemas diastolinis spaudimas yra pavojingas?
Nors daugybė žmonių natūraliai turi šiek tiek žemesnį diastolinį spaudimą ir jaučiasi gerai, kai kuriais atvejais mažas rodiklis yra ženklas, kad organizme vyksta pavojingi procesai. Itin žemas spaudimas gali trukdyti tinkamai aprūpinti organus krauju, o tai ypač pavojinga širdžiai ir smegenims.
Kreiptis į gydytoją būtina, jei:
- Diastolinis rodiklis dažnai būna mažesnis nei 50–55 mmHg.
- Pasireiškia dažni alpimai ar stiprus galvos svaigimas.
- Jaučiamas stiprus širdies plakimas ar krūtinės skausmas.
- Žemas spaudimas atsirado staiga, be aiškios priežasties.
Žemas diastolinis spaudimas gali būti susijęs su širdies nepakankamumu, aortos vožtuvo patologija ar hormoninėmis ligomis, todėl įvertinti situaciją profesionaliai yra labai svarbu.
Kaip galima pakelti žemą diastolinį kraujospūdį?
Gydymas priklauso nuo priežasties, tačiau yra keli būdai, kurie gali padėti pagerinti savijautą ir padidinti diastolinį spaudimą:
- Gerkite pakankamai skysčių – tai padidina kraujo tūrį ir padeda stabilizuoti spaudimą.
- Didinkite druskos kiekį – tik tada, jei nėra širdies ar inkstų ligų, ir tik pasitarus su gydytoju.
- Venkite staiga atsistoti – taip sumažinsite ortostatinės hipotenzijos riziką.
- Reguliariai maitinkitės – ilgi tarpai tarp valgymų gali mažinti spaudimą.
- Stiprinkite širdį ir kraujagysles – lengva fizinė veikla gerina kraujotaką.
- Apsvarstykite vaistus – gydytojas gali paskirti specialius medikamentus, jei spaudimas labai krenta.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ši sekcija atsako į dažniausius klausimus, susijusius su žemu diastoliniu kraujo spaudimu.
Kokios normos laikomas normalus diastolinis spaudimas?
Normalus diastolinis spaudimas yra 60–80 mmHg. Nedidelis nukritimas žemiau 60 nėra pavojingas, jei žmogus jaučiasi gerai.
Ar žemas diastolinis spaudimas gali būti pavojingas?
Taip, ypač jei rodiklis labai žemas arba atsirado staiga. Tokiais atvejais gali blogėti organų aprūpinimas krauju.
Ar galima sportuoti turint žemą diastolinį spaudimą?
Daugeliu atvejų galima, tačiau reikėtų rinktis saikingą fizinį krūvį ir stebėti savijautą.
Ar mityba gali padėti pakelti spaudimą?
Taip. Pakankamas skysčių kiekis, subalansuota mityba ir nedidelis druskos padidinimas gali turėti teigiamos įtakos.
Papildoma informacija apie kraujospūdžio stebėseną
Reguliari kraujospūdžio kontrolė padeda pastebėti pokyčius ir užkirsti kelią komplikacijoms. Svarbu naudoti patikimą aparatą, matuoti spaudimą kelis kartus per dieną, o rezultatus žymėti dienyne. Jei pastebite, kad diastolinis rodiklis ilgą laiką mažas arba svyruoja, verta pasitarti su sveikatos specialistu. Toks dėmesingumas leidžia laiku nustatyti galimas problemas ir išsaugoti gerą savijautą.
