Skausmas širdies plote yra vienas labiausiai nerimą keliančių pojūčių, galintis reikšti tiek laikinį organizmo sutrikimą, tiek rimtą sveikatos problemą. Daugelis žmonių, pajutę diskomfortą krūtinėje, iškart pagalvoja apie širdies ligas, tačiau iš tiesų priežasčių gali būti gerokai daugiau. Suprasti, kada krūtinės skausmas yra pavojingas, o kada – tik trumpalaikė reakcija į stresą ar raumenų įtampą, yra itin svarbu norint laiku kreiptis pagalbos ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.
Kokios gali būti skausmo širdies plote priežastys?
Skausmas krūtinėje nėra specifinis vienai ligai ar organui, todėl jo kilmę būtina vertinti kompleksiškai. Žemiau pateikiamos dažniausios širdies plote jaučiamo skausmo priežastys.
Širdies kilmės skausmai
- Krūtinės angina (išeminė širdies liga) – skausmas atsiranda, kai širdies raumuo negauna pakankamai deguonies. Dažniausiai jis pasireiškia fizinio krūvio metu, yra spaudžiantis, plintantis į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį.
- Miokardo infarktas – tai ūmus širdies raumens pažeidimas dėl visiško arterijos užsikimšimo. Skausmas būna stiprus, veržiantis, trunkantis ilgiau nei 15 minučių ir nereaguojantis į poilsį. Dažnai lydi dusulys, gausus prakaitavimas, pykinimas.
- Miokarditas – širdies raumens uždegimas, kuris gali sukelti įvairaus pobūdžio skausmą, dažnai lydimą nuovargio, karščiavimo ar ritmo sutrikimų.
- Perikarditas – širdies maišelio uždegimas. Skausmas gali būti duriantis, stiprėjantis giliai kvėpuojant ar gulint ant nugaros.
Ne širdies kilmės skausmai
- Raumenų ir kaulų sistemos skausmai – dažnai susiję su krūtinės raumenų įtampa, laikysena ar traumomis. Judesiai arba paspaudimai gali sustiprinti skausmą.
- Kvėpavimo sistemos sutrikimai – pleuritas, pneumonija ar kitos plaučių ligos gali sukelti aštrų skausmą, ypač įkvepiant.
- Virškinamojo trakto problemos – rėmuo, gastroezofaginis refliuksas ar tulžies pūslės skausmai kartais jaučiami krūtinėje ir gali priminti širdies skausmą.
- Nerimas ir panikos priepuoliai – daugelis žmonių patiria spaudimo jausmą krūtinėje, dusulį ir pagreitėjusį pulsą dėl streso ar nerimo bangų.
Kaip atpažinti pavojingą skausmą?
Ne visi krūtinės skausmai yra pavojingi, tačiau tam tikri požymiai turėtų priversti susirūpinti. Į šiuos simptomus reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį:
- skausmas yra stiprus, veržiantis, spaudžiantis arba deginantis;
- jis plinta į kairę ranką, petį, kaklą ar žandikaulį;
- skausmas trunka ilgiau nei 10–15 minučių ir nepraeina pailsėjus;
- atsiranda dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas ar galvos svaigimas;
- pulsas tampa nereguliarus arba gerokai pagreitėja;
- atsiranda sąmonės praradimo pojūčiai ar stiprus silpnumas.
Tokiais atvejais svarbu nedelsti ir kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Laikas yra vienas svarbiausių veiksnių išgyvenamumui gerinti, ypač esant infarktui.
Kada kreiptis į medikus?
Nors ne kiekvienas skausmas krūtinėje rodo pavojų, vis dėlto yra situacijų, kai medicininė apžiūra yra būtina. Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei:
- skausmas kartojasi dažnai, net jei jis nėra stiprus;
- skausmas pasireiškia fizinio krūvio metu, o pailsėjus praeina;
- krūtinėje juntamas diskomfortas kartu su dusuliu, širdies permušimais ar nuovargiu;
- jau turite diagnozuotų širdies ligų ir skausmo pobūdis pakito;
- nežinote tikslios skausmo priežasties ir norite įsitikinti, kad būklė nėra rimta.
Šeimos gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, elektrokardiogramą, echoskopiją ar siųsti kardiologo konsultacijai. Svarbiausia – neignoruoti simptomų ir nesigydyti savarankiškai, ypač jei skausmas atsirado staiga arba stiprėja.
Kaip sumažinti krūtinės skausmo riziką?
Nors ne visų skausmų galima išvengti, gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai sumažinti širdies ir kitų krūtinės srities sutrikimų tikimybę. Įpraskite:
- reguliariai judėti – bent 150 minučių vidutinio intensyvumo veiklos per savaitę;
- subalansuotai maitintis, vengti riebaus ir gausiai sūraus maisto;
- mažinti stresą ir praktikuoti atsipalaidavimo technikas;
- atsisakyti rūkymo ir riboti alkoholio vartojimą;
- reguliariai tikrinti kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės kiekį.
Šie veiksmai ne tik stiprina širdį, bet ir padeda išvengti virškinimo bei raumenų įtampos problemų, kurios taip pat gali sukelti krūtinės diskomfortą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl kartais skauda širdies plote, bet tyrimai nieko nerodo?
Dažnai krūtinės skausmo priežastis būna ne širdis, o raumenų įtampa, stresas ar virškinimo sistemos sutrikimai. Tokiais atvejais skausmas gali būti varginantis, tačiau jis nėra pavojingas.
Ar galima atskirti infarktą nuo kitų skausmų?
Infarkto skausmas paprastai yra stiprus, spaudžiantis ir trunkantis ilgiau nei 15 minučių. Tačiau tiksliai atskirti gali tik medikai, todėl įtarus infarktą būtina skubiai skambinti pagalbos numeriu.
Ar stresas gali imituoti širdies skausmą?
Taip, panikos priepuoliai ir stiprus nerimas gali sukelti labai panašius simptomus – spaudimą krūtinėje, dusulį, širdies plakimą. Tačiau net ir tokiu atveju reikėtų pasitikrinti, jei simptomai kartojasi.
Kada galima vartoti vaistus nuo skausmo?
Paprasti nuskausminamieji tinka tik tuomet, kai žinoma, jog skausmas nėra širdies kilmės. Jei kyla bent menkiausia abejonė, savarankiškai vaistų vartoti nereikėtų.
Ką daryti pajutus skausmą širdies plote?
Pajutus skausmą pirmiausia svarbu nurimti, atsisėsti arba atsigulti ir stebėti, ar skausmas praeina pailsėjus. Jei jis stiprus, plintantis ar lydimas kitų pavojingų simptomų, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus. Geriau pasitikrinti vienu kartus per daug nei vienu per mažai – ypač kai kalbama apie širdį.
