Retas pulsas, dar vadinamas bradikardija, gali pasireikšti tiek visiškai sveikiems žmonėms, tiek tiems, kurių širdies arba bendroji sveikatos būklė reikalauja didesnio dėmesio. Nors lėtesnis širdies ritmas ne visada yra pavojingas, kai kuriais atvejais jis gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Suprasti, kada retas pulsas yra normali organizmo reakcija, o kada verta sunerimti, gali padėti tinkamai pasirūpinti savo sveikata ir laiku kreiptis pagalbos.
Kas laikoma retu pulsu?
Suaugusio žmogaus normalus ramybės pulsas paprastai svyruoja tarp 60–100 dūžių per minutę. Bradikardija diagnozuojama tuomet, kai širdis plaka lėčiau nei 60 kartų per minutę. Vis dėlto tai nėra griežta taisyklė – kai kuriems žmonėms natūraliai būna žemesnis širdies ritmas, ir tai nėra pavojinga.
Sportininkai, fiziškai aktyvūs asmenys ar tie, kurie natūraliai turi gerai treniruotą širdies raumenį, dažnai turi pulsą, siekiantį net 40–50 kartų per minutę. Tokiu atveju tai gali būti laikoma fiziologiškai normaliu reiškiniu.
Galimos reto pulso priežastys
Retas pulsas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Kai kurios jų yra visiškai nekenksmingos, tačiau kitos gali rodyti rimtesnius sveikatos sutrikimus.
1. Natūralūs organizmo ypatumai
- Sveikas širdies raumuo, ypač sportininkų.
- Genetiniai veiksniai.
- Gilus miegas arba poilsio būsena.
2. Širdies veiklos sutrikimai
- Sinoatrialinio mazgo disfunkcija (širdies ritmo generatoriaus silpnumas).
- Širdies laidumo sutrikimai.
- Po infarkto atsiradę širdies pažeidimai.
3. Metaboliniai arba hormoniniai sutrikimai
- Skydliaukės veiklos sulėtėjimas (hipotirozė).
- Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, ypač kalio ir kalcio.
- Hipotermija ar badas.
4. Vaistų poveikis
Tam tikri vaistai gali sulėtinti širdies ritmą. Dažniausiai tai:
- Beta blokatoriai.
- Širdies ritmo stabilizatoriai.
- Kai kurie raminamieji arba migdomieji vaistai.
Kokie simptomai gali lydėti retą pulsą?
Nors lėtas pulsas gali būti visiškai normalus, kartais kartu pasireiškia simptomai, rodantys, kad širdis nepajėgia tinkamai pumpuoti kraujo. Tokiu atveju būtina atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus.
Dažniausi simptomai
- Galvos svaigimas arba alpimo jausmas.
- Nuolatinis nuovargis arba mieguistumas.
- Sunku susikaupti.
- Skausmas krūtinėje.
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu.
- Šalti galūnių pirštai.
Jei atsiranda šie simptomai, verta įvertinti pulsą ir pasitarti su gydytoju.
Kada retas pulsas gali būti pavojingas?
Bradikardija laikoma pavojinga, jei ji sutrikdo kraujo tėkmę ir organai negauna pakankamai deguonies. Ypač svarbu reaguoti, jei simptomai progresuoja arba pasireiškia staiga.
Situacijos, kada būtina kreiptis į gydytoją
- Širdies ritmas nuolat mažesnis nei 50 dūžių per minutę ir jaučiami simptomai.
- Delsti nereikėtų, jei staiga atsiranda alpimai.
- Jei vartojate vaistus ir pastebite ženkliai sulėtėjusį pulsą.
- Atsiradus stipriam krūtinės skausmui ar kvėpavimo sutrikimams.
Kaip diagnozuojamas retas pulsas?
Norint nustatyti bradikardijos priežastį, gydytojai taiko kelis tyrimo metodus. Dažniausiai atliekami:
- Elektrokardiograma – padeda įvertinti širdies elektrinę veiklą.
- Holterio monitoravimas – širdies ritmo stebėjimas 24–48 valandas.
- Kraujo tyrimai – hormonų ir elektrolitų balansui nustatyti.
- Širdies echoskopija.
Tik nustačius tikslų sutrikimo šaltinį galima parinkti tinkamą gydymą arba nuspręsti, kad jo apskritai nereikia.
Gydymo galimybės
Gydymas priklauso nuo bradikardijos priežasties ir simptomų intensyvumo. Kai kuriais atvejais gydyti nereikia, ypač jei žmogus jaučiasi gerai ir nėra nustatyta rimtų širdies sutrikimų.
Galimi gydymo būdai
- Vaistų koregavimas, jei bradikardiją sukelia šalutinis poveikis.
- Metabolinių ar hormoninių sutrikimų gydymas.
- Kai kuriais atvejais – širdies stimuliatoriaus implantavimas.
- Gyvensenos ir fizinio aktyvumo pritaikymas.
DUK – Dažniausiai užduodami klausimai
Ar retas pulsas visada reiškia ligą?
Ne, kai kuriems žmonėms lėtas pulsas yra natūralus ir nekelia jokio pavojaus. Tai ypatingai dažna tarp aktyviai sportuojančių asmenų.
Kada reikėtų matuoti pulsą?
Geriausia jį matuoti ryte, ramybės būsenoje, nes tuo metu širdies ritmas yra stabiliausias.
Ar galima padidinti pulsą natūraliais būdais?
Kai kuriais atvejais padeda lengvas fizinis aktyvumas, gilus kvėpavimas, šiltas maistas ar gėrimai. Tačiau jei pulsas yra pavojingai žemas, būtina kreiptis į gydytoją.
Ar bradikardija pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms?
Vyresniame amžiuje širdies ritmas gali natūraliai lėtėti, tačiau rizikos veiksniai taip pat padidėja. Todėl rekomenduojama reguliariai tikrintis sveikatą.
Praktiniai patarimai kasdienai
Stebėti pulsą ir savo organizmo pojūčius yra vienas paprasčiausių būdų pasirūpinti sveikata. Jei jaučiate neįprastus simptomus, neignoruokite jų. Kokybiškas miegas, subalansuota mityba, pakankamas skysčių kiekis ir saikingas fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti normalų širdies ritmą. O kilus abejonėms, visada verta pasitarti su sveikatos specialistu.
