Silpnumas, galvos svaigimas ir padidėjęs prakaitavimas yra trys simptomai, galintys pasireikšti tiek kartu, tiek atskirai ir dažnai sukeliantys nerimą. Nors šie pojūčiai dažnai būna trumpalaikiai ir nepavojingi, kartais jie gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Suprasti galimas priežastis, atpažinti lydimuosius požymius ir žinoti, kada kreiptis į gydytoją, gali padėti užkirsti kelią komplikacijoms.
Galimos šių simptomų priežastys
Silpnumas, galvos svaigimas ir prakaitavimas yra gana nespecifiniai simptomai, todėl jų kilmė gali būti įvairi. Toliau pateikiamos dažniausios priežastys, kurias įvardija gydytojai ir medicinos specialistai.
Kraujospūdžio svyravimai
Vieni dažniausių kaltininkų – staigūs kraujospūdžio pokyčiai. Kai kraujospūdis krinta per greitai, žmogus gali pajusti svaigulį, silpnumą ir net šaltą prakaitą. Žemas kraujospūdis dažnai pasireiškia atsistojus po ilgesnio sėdėjimo ar gulėjimo.
- Ortostatinė hipotenzija – staigus kraujospūdžio kritimas atsistojus.
- Dehidratacija – sumažėjus skysčių kiekiui, kraujo tūris mažėja, o spaudimas krinta.
- Ilgalaikis karštis – karštoje aplinkoje kraujagyslės plečiasi ir sumažina spaudimą.
Cukraus kiekio kraujyje svyravimai
Hipoglikemija – per žemas gliukozės kiekis kraujyje – taip pat yra dažna šių simptomų priežastis. Ji ypač aktuali sergantiems diabetu, tačiau gali pasireikšti ir sveikiems žmonėms, praleidusiems valgymą ar patyrusiems didelį fizinį krūvį.
- Šaltas prakaitas
- Drebulys
- Sumišimas arba dirglumas
- Stiprus alkio pojūtis
Jei cukraus lygis krenta staiga, gali pasireikšti net sąmonės praradimas, todėl svarbu nevengti reguliarių valgymų.
Stresas ir nerimo sutrikimai
Stiprus stresas ar panikos priepuolis gali sukelti itin panašius simptomus. Organizmas į tai reaguoja pagreitėjusiu širdies plakimu, prakaitavimu, svaiguliu ir silpnumu. Panikos priepuolio metu simptomai gali atrodyti labai intensyvūs, tačiau dažniausiai jie yra laikini.
Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai
Kartais silpnumas, galvos svaigimas ir prakaitavimas gali būti širdies sutrikimų požymiai, ypač jei pasireiškia kartu su spaudimu krūtinėje ar dusuliu. Tai gali būti:
- Širdies ritmo sutrikimai
- Kraujotakos nepakankamumas
- Priešinfarktinė būklė
Šiais atvejais būtina neatidėlioti ir kreiptis skubios medicinos pagalbos.
Infekcijos ir uždegiminės ligos
Organizmui kovojant su infekcija – nuo virusinės iki bakterinės – gali kilti temperatūra, bendras silpnumas, gausus prakaitavimas ir galvos svaigimas. Tokie simptomai ypač būdingi organizmui kovojant su sunkesnėmis infekcijomis.
Anemija
Kai organizmui trūksta geležies arba sutrikusi kraujo gamyba, sumažėja hemoglobino kiekis. Dėl to kūnas gauna mažiau deguonies, o žmogus gali jausti silpnumą, svaigulį ir greitesnį nuovargį.
Kada verta sunerimti?
Nors daugeliu atvejų šie simptomai nėra pavojingi, tam tikrais atvejais jie gali įspėti apie rimtesnę būklę. Nedelsiant kreiptis į medikus reikėtų, jei simptomus lydi:
- Stiprus krūtinės skausmas
- Staigus kvėpavimo pasunkėjimas
- Vyzdžių neįprastas išsiplėtimas ar susiaurėjimas
- Kalbos aiškumo sutrikimas
- Staigus kūno vienos pusės silpnumas
Tokie požymiai gali rodyti insultą, širdies infarktą ar kitus skubios pagalbos reikalaujančius sutrikimus.
Kaip sau padėti?
Jei simptomai nėra intensyvūs, galima pabandyti sau padėti keliais paprastais būdais.
- Sėskite arba atsigulkite – tai padeda stabilizuoti kraujotaką.
- Išgerkite vandens – skysčių trūkumas dažnai sukelia svaigulį ir nuovargį.
- Suvalgykite lengvą užkandį, jei jaučiate alkį ar įtariate cukraus kritimą.
- Išeikite į gryną orą – tai gali sumažinti nerimo simptomus.
- Stebėkite, ar simptomai kartojasi – tai svarbu tolimesniam vertinimui.
Simptomų prevencija kasdienybėje
Nors ne visų sveikatos problemų galima išvengti, tinkami kasdieniai įpročiai gali sumažinti riziką susidurti su silpnumo, svaigimo ir prakaitavimo epizodais.
- Reguliariai gerkite vandenį
- Valgykite subalansuotai ir dažnai
- Venkite staiga keltis iš lovos ar kėdės
- Stebėkite savo miego ritmą
- Pasirūpinkite geležies, magnio ir kitų mineralų kiekiu maiste
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
Kada galvos svaigimas tampa pavojingas?
Pavojingu jis tampa tuomet, kai pasireiškia kartu su sąmonės aptemimu, kalbos sutrikimu, silpnumu vienoje kūno pusėje, stipriu galvos skausmu ar krūtinės skausmu.
Ar šaltas prakaitas gali reikšti širdies problemas?
Gali, ypač jei šaltas prakaitas pasireiškia kartu su krūtinės spaudimu, dusuliu, pykinimu ar stipriu silpnumu. Tokiu atveju būtina skubi medicinos pagalba.
Ar simptomai gali atsirasti dėl streso?
Taip, stresas ir nerimas gali sukelti tiek galvos svaigimą, tiek silpnumą, tiek prakaitavimą dėl padidėjusio adrenalino kiekio.
Kokie tyrimai atliekami, jei simptomai kartojasi?
Gydytojai gali rekomenduoti kraujo tyrimus, elektrokardiogramą, kraujospūdžio matavimą, gliukozės tyrimus ir kitus individualiai parinktus tyrimus.
Kasdienės situacijos, kuriose šie simptomai pasireiškia dažniausiai
Svaigulys, silpnumas ir prakaitavimas gali užklupti įvairiose situacijose – nuo ankstyvo ryto iki aktyvių fizinių veiklų. Kai kurie žmonės šiuos simptomus pajunta stovėdami eilėje, ilgai būnant tvankioje patalpoje ar karštą vasaros dieną. Supratus savo kūno reakcijas ir išmokę atpažinti ankstyvus požymius, galite greičiau imtis prevencinių veiksmų ir išvengti nemalonių epizodų.
