Aukštas pulsas – tai daugelio žmonių patiriamas reiškinys, kuris gali kilti tiek dėl visiškai nekaltų priežasčių, tiek dėl rimtų sveikatos sutrikimų. Nors širdies ritmas natūraliai kinta priklausomai nuo fizinio aktyvumo, emocinės būklės ar net suvartoto maisto, nuolatos padažnėjęs pulsas gali būti signalas, kad verta atidžiau įsiklausyti į savo organizmą. Suprasti galimas padažnėjusio pulso priežastis ir atpažinti situacijas, kada būtina kreiptis į medikus, yra vienas svarbiausių žingsnių rūpinantis savo širdies sveikata.
Kokios priežastys gali lemti aukštą pulsą?
Pulsas, arba širdies susitraukimų dažnis, kinta nuolatos, todėl dažnesnis širdies plakimas ne visuomet reiškia pavojų. Tačiau nuolatinis ar neįprastai stiprus pulso padidėjimas gali rodyti tam tikrus sveikatos sutrikimus ar organizmo reakciją į išorinius veiksnius.
Fiziologinės, normalios priežastys
- Fizinis krūvis – sportuojant širdies ritmas natūraliai didėja, kad aprūpintų raumenis deguonimi.
- Stresas ir nerimas – emocinė įtampa skatina adrenalino išsiskyrimą, o tai pagreitina pulsą.
- Kavos, energinių gėrimų vartojimas – kofeinas stimuliuoja nervų sistemą ir spartina širdies plakimą.
- Karštis arba dehidratacija – esant skysčių trūkumui ar aukštai temperatūrai širdis dirba intensyviau.
- Nėštumas – organizmas cirkuliuoja didesnį kraujo kiekį, todėl pulsas gali būti natūraliai aukštesnis.
Medicininės priežastys
Kai kurioms būklėms būtina skirti daugiau dėmesio, nes jos gali tiesiogiai paveikti širdies veiklą.
- Širdies ritmo sutrikimai (aritmijos) – tokios kaip prieširdžių virpėjimas ar sinusinė tachikardija.
- Infekcijos – karščiavimas stipriai pagreitina pulsą.
- Skydliaukės sutrikimai – hipertireozė gali sukelti nuolat padažnėjusį širdies ritmą.
- Anemija – esant mažam hemoglobino kiekiui širdis turi dirbti intensyviau, kad aprūpintų organizmą deguonimi.
- Plaučių ligos – astma, LOPL ar infekcijos gali mažinti deguonies kiekį kraujyje, todėl pulsas kyla.
Kokie simptomai gali lydėti aukštą pulsą?
Padidėjęs pulsas gali būti juntamas įvairiai – nuo lengvo nerimo iki akivaizdžiai trikdančių simptomų. Svarbu stebėti ne tik patį širdies ritmą, bet ir lydinčius pojūčius.
- Širdies permušimai ar plakimo pojūtis krūtinėje
- Svaigulys arba silpnumas
- Dusulys, ypač ramybės būsenoje
- Krūtinės skausmas ar spaudimas
- Nerimo arba panikos priepuoliai
Jeigu šie simptomai dažnai kartojasi arba stiprėja, tai gali būti ženklas, kad organizmas susiduria su rimtesnėmis problemomis.
Kada verta susirūpinti?
Nors trumpalaikis pulso padidėjimas dažniausiai nėra pavojingas, tam tikrais atvejais būtina nedelsiant imtis veiksmų.
- Pulsas ramybės būsenoje nuolat viršija 100 dūžių per minutę – tai jau gali būti tachikardijos požymis.
- Jaučiate dažnus širdies permušimus arba ritmas tampa nereguliarus.
- Pulsą lydi skausmas krūtinėje, dusulys, alpimo grėsmė – tokie simptomai gali rodyti širdies ar kraujotakos sistemos sutrikimus.
- Padidėjęs pulsas neatslūgsta net ilsintis arba išlieka kelias dienas.
Tokiais atvejais rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba kardiologu, o esant labai ryškiems simptomams – kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
Kaip sumažinti pulsą savarankiškai?
Esant trumpalaikiam ar stresui būdingam pulso padidėjimui, dažnu atveju padeda paprastos priemonės.
- Gilus, lėtas kvėpavimas
- Vandens gėrimas, jei yra dehidratacijos požymių
- Trumpas pasivaikščiojimas gryname ore
- Kofeino ir nikotino ribojimas
- Reguliarūs atsipalaidavimo pratimai, tokie kaip joga ar meditacija
Vis dėlto, jei pulsas pakyla be aiškios priežasties arba nekrenta ilgą laiką, svarbu išsiaiškinti tikrąją problemos kilmę.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Koks pulsas laikomas normaliu?
Suaugusiųjų normalus pulsas ramybės būsenoje yra 60–90 dūžių per minutę. Sportuojančių žmonių pulsas gali būti žemesnis.
Ar aukštas pulsas visada pavojingas?
Ne. Jei pulsas padidėja dėl fizinio krūvio ar streso, tai normalu. Pavojus kyla, jei pulsas nuolat aukštas be aiškios priežasties arba jį lydi papildomi simptomai.
Ar galiu savarankiškai matuoti pulsą?
Taip, pulsą galima lengvai pamatuoti ant riešo, kaklo arba naudojant išmanųjį laikrodį ar kraujospūdžio matuoklį.
Kiek laiko gali išlikti aukštas pulsas?
Po fizinio krūvio pulso dažnis turėtų normalizuotis per 5–15 minučių. Jei pulsas nekrenta ilgiau arba kyla be priežasties, verta pasikonsultuoti su mediku.
Gyvensenos įtaka širdies ritmui
Mityba, stresas, miego kokybė ir fizinis aktyvumas tiesiogiai veikia širdies veiklą. Reguliarus judėjimas, subalansuota mityba, pakankamas skysčių vartojimas ir geras miegas padeda palaikyti normalų pulsą ir sumažina širdies ligų riziką. Taip pat svarbu riboti alkoholio bei kofeino vartojimą ir nerūkyti, nes šie veiksniai gali ženkliai pagreitinti širdies ritmą.
