Aukštas pulsas – tai būklė, kai širdis plaka greičiau nei įprastai, dažnai viršydama 100 dūžių per minutę ramybės metu. Tai gali būti laikina organizmo reakcija į stresą, fizinį krūvį ar emocinę įtampą, tačiau kartais padažnėjęs pulsas signalizuoja apie sveikatos sutrikimus. Suprasti galimas priežastis ir žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje, svarbu kiekvienam, ypač jei padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis kartojasi reguliariai.
Kas laikoma aukštu pulsu?
Gydytojai aukštu pulsu vadina būklę, kai ramybės būsenoje pulsas viršija 100 dūžių per minutę. Tačiau svarbu atsižvelgti ir į individualius veiksnius, tokius kaip žmogaus fizinis pasirengimas, amžius, sveikatos būklė ar vartojami vaistai. Pavyzdžiui, sportuojančių žmonių pulsas gali būti žemesnis, o vyresnio amžiaus žmonių – šiek tiek aukštesnis net be patologijos požymių.
Aukšto pulso priežastys
Aukštą pulsą gali sukelti daugybė veiksnių, ir ne visi jie susiję su rimtomis ligomis. Žemiau pateikiamos dažniausios priežastys.
Fiziologinės priežastys
- Stresas ir nerimas
- Fizinis krūvis
- Karštis ar dehidratacija
- Kavos, energinių gėrimų ar alkoholio vartojimas
- Intensyvios emocijos
Medicininės priežastys
- Anemija
- Skydliaukės veiklos sutrikimai
- Širdies ritmo sutrikimai
- Infekcijos ar karščiavimas
- Plaučių ligos, tokios kaip astma ar LOPL
- Hormoniniai pokyčiai
Ką daryti pajutus padažnėjusį pulsą?
Gydytojai pabrėžia, kad pirmiausia svarbu įvertinti bendrą savijautą ir nustatyti, ar didelis pulsas atsirado dėl akivaizdžių priežasčių. Toliau pateikiami žingsniai, kuriuos galima atlikti namuose.
Pirmieji žingsniai
- Atsisėsti arba atsigulti ir pabandyti nusiraminti.
- Giliai ir lėtai kvėpuoti – tai padeda sumažinti streso sukeltą tachikardiją.
- Atlaisvinti veržiančius drabužius.
- Gerti vandens – jei pulsą sukėlė dehidratacija, skysčiai padės normalizuoti būklę.
Vagaliniai manevrai
Kai kurie metodai gali padėti sulėtinti pulsą stimuliuojant klajoklį nervą. Tai turėtų būti atliekama tik jei nėra stiprių simptomų, o būklė nėra labai sunki.
- Gilus iškvėpimas ir įtempimas tarsi pučiant į balioną.
- Veido atvėsinimas šaltu vandeniu.
- Lengvas kaklo šonų masažas (tik jei nėra kraujagyslių problemų).
Vis dėlto šiuos metodus reikėtų taikyti atsargiai ir tik tada, kai žinoma, kad nėra rimtesnės širdies ligos.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Padidėjęs pulsas ne visuomet kelia pavojų, tačiau yra atvejų, kai būtina profesionali pagalba. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba skubią pagalbą, jei:
- pulsas viršija 130 dūžių per minutę ramybės būsenoje;
- pulsą lydi stiprus galvos svaigimas, krūtinės skausmas, alpimas;
- turite žinomų širdies ligų;
- pulsas išlieka aukštas ilgiau nei 10–15 minučių;
- padažnėjęs ritmas atsiranda be aiškios priežasties.
Gydytojas gali paskirti tyrimus, tokius kaip EKG, kraujo tyrimus, echoskopiją ar Holterio monitoravimą, siekdamas nustatyti tikslią priežastį.
Kaip sumažinti riziką, kad pulsas pakils?
Gyvensenos pokyčiai gali ženkliai prisidėti prie normalaus širdies ritmo palaikymo. Tai ypač svarbu žmonėms, kuriems tachikardija pasireiškia reguliariai.
Rekomendacijos kasdienai
- Riboti kofeino ir energinių gėrimų vartojimą.
- Gerti pakankamai vandens.
- Laikytis sveikos mitybos principų – daugiau daržovių, mažiau perdirbto maisto.
- Reguliariai mankštintis, bet vengti per didelio fizinio krūvio.
- Rūpintis miego kokybe.
- Mokytis streso valdymo technikų.
Gydytojų patarimai
Medikai dažnai primena, kad padidėjęs pulsas nėra liga, o simptomas, todėl svarbu išsiaiškinti priežastį. Jeigu tachikardija susijusi su kitomis ligomis, būtina gydyti pagrindinę būklę. Kartais skiriami ir specialūs vaistai, mažinantys širdies susitraukimų dažnį, tačiau juos vartoti galima tik pagal gydytojo nurodymus.
DUK
Kodėl mano pulsas padidėja be priežasties?
Dažnai priežastis nėra akivaizdi, tačiau ją gali lemti stresas, nerimas, dehidratacija, miego trūkumas ar lengvos infekcijos. Jei tai kartojasi dažnai, vertėtų atlikti tyrimus.
Ar aukštas pulsas visada pavojingas?
Ne visada. Kartais tai tik laikina organizmo reakcija. Pavojumi laikoma, kai pulsą lydi papildomi simptomai arba jis išlieka itin aukštas.
Ar galima sumažinti pulsą savarankiškai?
Taip, padeda ramus kvėpavimas, vandens gėrimas, kūno atvėsinimas ar vagaliniai manevrai. Tačiau jei simptomai negerėja, būtina medicinos pagalba.
Kada atlikti EKG?
Jei padažnėjęs pulsas kartojasi, trunka ilgai arba kelia diskomfortą, EKG yra vienas pagrindinių tyrimų, padedančių nustatyti ritmo sutrikimus.
Kas dar gali padėti rūpinantis širdies ritmu?
Be medicininių priemonių, daug naudos gali suteikti reguliarus savęs stebėjimas ir sveikos gyvensenos puoselėjimas. Pulsą pravartu matuoti kasdien tuo pačiu metu, o staigius jo pokyčius žymėti. Tai padeda geriau suprasti savo kūno reakcijas ir lengviau aptarti problemas su gydytoju. Kuo daugiau informacijos turite apie savo sveikatą, tuo lengviau rasti tinkamą sprendimą ir išlaikyti normalų širdies ritmą.
