Aukštas cholesterolis daugeliui žmonių nustatomas atsitiktinai – per profilaktinius tyrimus ar vertinant bendrą sveikatos būklę. Nors pats cholesterolis yra būtinas žmogaus organizmui, per didelis jo kiekis gali tapti rimtu rizikos veiksniu širdies ir kraujagyslių ligoms. Suprasti, ką reiškia tokie tyrimo rezultatai ir kokių veiksmų imtis, yra pirmas žingsnis siekiant apsaugoti savo sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje.
Kokį pavojų kelia aukštas cholesterolis?
Aukštas cholesterolio kiekis dažniausiai susijęs su aterosklerozės vystymusi – procesu, kai kraujagyslėse kaupiasi riebalinės sankaupos. Ilgainiui šios sankaupos gali siaurinti kraujagyslių spindį ir trukdyti normaliam kraujo tekėjimui. Tai padidina širdies infarkto, insulto ir periferinių kraujagyslių ligų riziką.
Nors dauguma žmonių nejaučia jokių simptomų, pavojus slypi būtent tyliame ligos progresavime. Todėl tyrimai ir prevencija yra itin svarbūs.
LDL, HDL ir trigliceridai: ką reiškia rezultatai?
Gavus cholesterolio tyrimų atsakymus, svarbu suprasti jų sudėtį. Dažniausiai vertinamos trys pagrindinės dalys:
- LDL („blogasis“ cholesterolis) – jo padidėjimas kelia didžiausią riziką, nes skatina apnašų kaupimąsi kraujagyslėse.
- HDL („gerasis“ cholesterolis) – padeda pašalinti perteklinį cholesterolį iš organizmo. Aukštesnis lygis yra palankus sveikatai.
- Trigliceridai – riebalų rūšis kraujyje, kurios padidėję kiekiai taip pat gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių rizikos.
Kai nustatomas padidėjęs LDL cholesterolis arba trigliceridai, svarbu imtis veiksmų kuo anksčiau.
Kokių veiksmų imtis nustačius aukštą cholesterolį?
Nors daugelis išsigąsta išgirdę apie padidėjusį cholesterolį, gera žinia ta, kad riziką galima veiksmingai sumažinti įvairiais gyvenimo būdo pakeitimais ir, jei reikia, gydytojo paskirtais vaistais.
Mitybos pokyčiai
Subalansuota mityba yra vienas efektyviausių būdų reguliuoti cholesterolio kiekį. Šie principai gali būti ypač naudingi:
- Rinktis daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto: daržovių, vaisių, ankštinių produktų, pilno grūdo gaminių.
- Mažinti sočiųjų riebalų kiekį – riboti riebią mėsą, riebius pieno produktus ir pramoniniu būdu pagamintus kepinius.
- Įtraukti augalinius aliejus, ypač alyvuogių ir rapsų aliejų.
- Vartoti daugiau omega-3 riebalų rūgštimis turtingų produktų, tokių kaip lašiša, silkė, linų sėmenys.
- Riboti pridėtinį cukrų ir perdirbtą maistą.
Fizinio aktyvumo didinimas
Reguliarus judėjimas padeda didinti gerojo HDL cholesterolio kiekį ir mažinti trigliceridų lygį. Net ir saikingas, bet nuoseklus fizinis aktyvumas gali turėti didelę įtaką.
- Bent 150 minučių vidutinio intensyvumo veiklos per savaitę (pvz., greitas ėjimas).
- Raumenų stiprinimo pratimai bent du kartus per savaitę.
- Aerobinės veiklos, tokios kaip plaukimas, važiavimas dviračiu ar bėgimas.
Kūno svorio kontrolė
Net ir nedidelis svorio sumažėjimas gali ženkliai pagerinti lipidų profilį. Svarbiausia – palaipsniui mažinti kūno masę atsakingais mitybos ir judėjimo pokyčiais.
Rūkymo atsisakymas ir alkoholio ribojimas
Rūkymas mažina gerojo cholesterolio kiekį ir didina bendrą širdies bei kraujagyslių sistemos apkrovą. Alkoholį patariama vartoti saikingai, nes per didelis jo kiekis didina trigliceridų lygį.
Gydytojo skirti vaistai
Kartais vien gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, ypač jei cholesterolio lygis labai aukštas arba yra papildomų rizikos veiksnių. Tuomet gydytojas gali skirti vaistus, pavyzdžiui, statinus. Svarbu jų vartojimą derinti su specialisto rekomendacijomis ir reguliariai stebėti būklę.
Kaip stebėti cholesterolio pokyčius?
Cholesterolio lygio stebėjimas yra nuolatinis procesas. Net ir pasiekus geresnius rezultatus, svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus. Gydytojas gali rekomenduoti tyrimų dažnumą, atsižvelgdamas į amžių, sveikatos būklę ir rizikos veiksnius.
Taip pat verta fiksuoti savo mitybos, svorio ir fizinio aktyvumo pokyčius – tai padeda matyti pažangą ir išlaikyti motyvaciją.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar aukštas cholesterolis visada reiškia, kad reikia vartoti vaistus?
Nebūtinai. Daugeliu atvejų pirmiausia rekomenduojami mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai. Vaistai skiriami tada, kai rizika didelė arba pokyčiai neduoda pakankamo efekto.
Ar galima greitai sumažinti cholesterolio kiekį?
Reikšmingi pokyčiai paprastai matomi po kelių savaičių ar mėnesių. Greitų rezultatų garantuoti negalima, nes tai priklauso nuo individualių organizmo ypatybių ir taikomų priemonių.
Ar cholesterolio kiekis priklauso nuo paveldimumo?
Taip, genetika gali stipriai paveikti cholesterolio lygį. Kai kuriems žmonėms paveldimas polinkis lemia aukštą LDL kiekį net ir laikantis sveiko gyvenimo būdo.
Kuo skiriasi bendras cholesterolis nuo LDL ir HDL?
Bendras cholesterolis – tai visų cholesterolio frakcijų suma. LDL yra pavojingiausia frakcija, o HDL padeda organizmui jį pašalinti.
Naudingi kasdieniai įpročiai geresnei širdies sveikatai
Norint ilgalaikėje perspektyvoje mažinti riziką, svarbu įtraukti sveikus įpročius į kasdienę rutiną. Tai gali būti daugiau pasivaikščiojimų dienos metu, dažnesnis šviežių produktų pasirinkimas, reguliarus poilsis ir streso valdymas. Nedideli, bet nuoseklūs žingsniai padeda palaikyti optimalią cholesterolio pusiausvyrą ir gerina bendrą savijautą.
