Atšilus orams ir gamtai pradėjus busti, daugelis gyventojų nekantriai laukia išvykų į miškus, parkus ar sodybas, tačiau kartu su pavasariu suaktyvėja ir vieni pavojingiausių kraujasiurbių parazitų – erkės. Lietuva jau daugelį metų priskiriama prie didelės rizikos zonų, kuriose tikimybė užsikrėsti erkių platinamomis ligomis yra viena didžiausių Europoje. Nors dauguma žmonių žino apie Laimo ligą ir erkinį encefalitą, vis dar kyla daugybė klausimų dėl specifinės profilaktikos, ypač dėl skiepų. Infektologai ir visuomenės sveikatos specialistai nuolat pabrėžia, kad vakcina yra vienintelė patikima apsaugos priemonė nuo erkinio encefalito – ligos, kuri gali negrįžtamai sužaloti centrinę nervų sistemą. Tačiau visuomenėje vis dar sklando mitai apie tai, kada geriausia skiepytis, ar verta tai daryti vasarą ir kokią schemą pasirinkti, norint užsitikrinti maksimalų saugumą.
Kodėl erkinis encefalitas yra tokia didelė grėsmė Lietuvoje?
Prieš kalbant apie vakcinacijos schemas, svarbu suprasti, kodėl ši liga reikalauja ypatingo dėmesio. Erkinis encefalitas – tai virusinė infekcija, kurią sukelia flavivirusų šeimai priklausantis sukėlėjas. Skirtingai nei Laimo ligos atveju, kai bakterija perduodama per ilgesnį laiką, erkinio encefalito virusas yra erkių seilių liaukose. Tai reiškia, kad žmogus gali būti užkrėstas per kelias minutes nuo įsisiurbimo momento. Joks greitas erkės ištraukimas negarantuoja, kad virusas nepateko į kraujotaką.
Ligos eiga dažnai būna apgaulinga ir dvibangė:
- Pirmoji fazė: Praėjus kelioms dienoms ar savaitėms po įsisiurbimo, pasireiškia į gripą panašūs simptomai – karščiavimas, kaulų laužymas, galvos skausmas, bendras silpnumas. Dažnai žmonės tai supainioja su peršalimu.
- Antroji fazė: Po tariamo pasveikimo, maždaug trečdaliui užsikrėtusiųjų virusas išplinta į centrinę nervų sistemą, sukeldamas meningitą, meningoencefalitą ar mielitą. Tai pasireiškia stipriais galvos skausmais, vėmimu, sąmonės sutrikimais, o sunkiais atvejais – paralyžiumi.
Liūdniausia statistika rodo, kad net ir pasveikus, apie 30–40 procentų pacientų lieka su ilgalaikiais liekamaisiais reiškiniais: lėtiniais galvos skausmais, miego sutrikimais, dėmesio koncentracijos problemomis ar net neįgalumu. Būtent dėl specifinio gydymo nebuvimo (gydomi tik simptomai, o ne virusas), skiepai tampa kritiškai svarbiu elementu.
Kada yra geriausias laikas pradėti vakcinaciją?
Infektologų teigimu, idealaus laiko sąvoka priklauso nuo to, kokį tikslą turime, tačiau auksinis standartas yra imunizacijos pradžia šaltuoju metų laiku. Žiema arba ankstyvas pavasaris yra laikomi efektyviausiu laikotarpiu pradėti skiepijimosi kursą dėl kelių esminių priežasčių.
Pagrindinis tikslas – suformuoti imunitetą dar prieš erkių aktyvumo piką, kuris Lietuvoje prasideda balandžio–gegužės mėnesiais. Žmogaus organizmui reikia laiko pagaminti specifinius antikūnus, kurie atpažintų ir neutralizuotų virusą. Pradėjus skiepytis žiemą, taikoma įprastinė skiepijimo schema, kuri užtikrina tolygų ir tvarų imuniteto formavimąsi be skubos.
Įprastinė skiepijimo schema
Ši schema rekomenduojama planuojantiems iš anksto ir norintiems pasitikti pavasarį jau turint apsaugą. Ji atrodo taip:
- Pirmoji dozė: Atliekama pasirinktą dieną (geriausia žiemą).
- Antroji dozė: Atliekama praėjus 1–3 mėnesiams po pirmosios dozės. Būtent po šios dozės, praėjus dviem savaitėms, susiformuoja imunitetas, apsaugantis nuo ligos.
- Trečioji dozė: Atliekama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios dozės. Ši dozė užbaigia pirminį kursą ir prailgina imunitetą keleriems metams.
Taikant šią schemą, iki erkių sezono pradžios žmogus jau būna gavęs dvi dozes ir jo organizmas yra pasiruošęs atremti viruso ataką.
Ar verta skiepytis vasarą, kai sezonas jau įsibėgėjęs?
Vienas dažniausių klausimų, kuriuos girdi gydytojai infektologai: „Ar ne per vėlu skiepytis gegužę, birželį ar liepą?“ Atsakymas yra vienareikšmis – niekada nėra per vėlu. Nors idealus laikas yra žiema, pradėti vakcinaciją vasarą yra žymiai geriau nei likti be apsaugos.
Šiltuoju metų laiku, kai erkės jau aktyvios, taikoma pagreitinta skiepijimo schema. Jos tikslas – kuo greičiau „užkurti“ imuninę sistemą, kad ji pagamintų reikiamą kiekį antikūnų per trumpiausią įmanomą laiką.
Pagreitinta skiepijimo schema
Ši schema leidžia įgyti imunitetą maždaug per mėnesį:
- Pirmoji dozė: Atliekama vizito metu.
- Antroji dozė: Atliekama praėjus vos 14 dienų (dviem savaitėms) po pirmosios dozės.
- Trečioji dozė: Atliekama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios dozės (dažniausiai jau kitą sezoną).
Svarbu pabrėžti, kad net ir taikant pagreitintą schemą, saugumas nėra momentinis. Po antrosios dozės vis tiek turi praeiti apie dvi savaites, kol susiformuos pakankamas antikūnų kiekis. Todėl tas dvi savaites po antrojo skiepo rekomenduojama ypač saugotis erkių: naudoti repelentus, dėvėti tinkamą aprangą ir vengti aukštos žolės ar brūzgynų.
Vakcinos efektyvumas ir saugumas
Moksliniai tyrimai ir ilgametė praktika rodo, kad vakcinos nuo erkinio encefalito yra vienos efektyviausių rinkoje. Po viso vakcinacijos kurso (trijų dozių) apsaugos efektyvumas siekia virš 98–99 procentų. Tai reiškia, kad tinkamai pasiskiepijus, rizika susirgti šia sunkia liga tampa beveik nulinė.
Kalbant apie saugumą, šiuolaikinės vakcinos yra išgrynintos ir inaktyvuotos (jose nėra gyvo viruso, todėl jos negali sukelti ligos). Dažniausi šalutiniai poveikiai yra vietiniai ir lengvi:
- Skausmas, paraudimas ar patinimas dūrio vietoje.
- Nedidelis karščiavimas ar bendras negalavimas pirmąją parą po skiepo.
- Galvos skausmas ar raumenų maudimas.
Šios reakcijos yra natūralus organizmo atsakas į imunizaciją ir rodo, kad imuninė sistema dirba. Jos paprastai praeina savaime per 1–3 dienas. Rimtos alerginės reakcijos yra itin retos.
Vaikų skiepijimas: kada pradėti?
Tėvams dažnai kyla nerimas dėl mažųjų šeimos narių. Vaikai yra aktyvūs, daug laiko praleidžia lauke, bėgioja po žolę, todėl jų rizika „pasigauti“ erkę yra didelė. Infektologai rekomenduoja skiepyti vaikus nuo 1 metų amžiaus. Mažesniems vaikams yra skirtos specialios, vaikiškos vakcinos dozės, kurios pritaikytos jų imuninei sistemai.
Vaikai erkinį encefalitą kartais gali persirgti lengviau nei suaugusieji, tačiau komplikacijų rizika išlieka. Nervų sistemos pažeidimai vaikystėje gali turėti įtakos tolesniam vaiko vystymuisi, mokymosi gebėjimams ir elgsenai, todėl rizikuoti neverta.
D.U.K. (Dažniausiai Užduodami Klausimai)
Norint išsklaidyti papildomas abejones, žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie skiepus nuo erkinio encefalito.
Ką daryti, jei pamiršau laiku pasiskiepyti trečiąja doze arba sustiprinančiu skiepu?
Jei praleidote numatytą terminą, nereikia viso kurso pradėti iš naujo. Dažniausiai pakanka atlikti vieną praleistą skiepą, ir skiepijimų kalendorius tęsiamas toliau. Tačiau jei pertrauka buvo itin ilga (pvz., daugiau nei 10 metų), rekomenduojama pasitarti su gydytoju – gali tekti atlikti antikūnų titro tyrimą, kad būtų įvertinta imuninė būklė.
Ar galima skiepytis, jei neseniai įsisiurbė erkė?
Jei erkė jau įsisiurbė, skiepytis tą pačią dieną nėra prasmės, nes vakcina nespės apsaugoti nuo galimo užkrato iš konkrečios erkės. Tačiau tai nėra kontraindikacija. Visgi, gydytojai dažniausiai rekomenduoja palaukti apie mėnesį po įsisiurbimo, stebėti sveikatą ir tik tada pradėti ar tęsti vakcinaciją, kad vakcinos šalutiniai poveikiai nesusimaišytų su galimais ligos simptomais.
Ar vakcina nuo erkinio encefalito apsaugo ir nuo Laimo ligos?
Ne, deja, vakcina apsaugo tik nuo erkinio encefalito viruso. Nuo Laimo ligos (bakterinės infekcijos) skiepų nėra, todėl net ir pasiskiepijus, gamtoje reikia naudoti repelentus ir tikrinti kūną, kad išvengtumėte boreliozės.
Ar galima skiepyti nėščiąsias ir žindančias moteris?
Nėštumo ir žindymo metu skiepytis inaktyvuotomis vakcinomis teoriškai galima, tačiau paprastai rekomenduojama tai daryti tik esant didelei rizikai ir pasitarus su prižiūrinčiu gydytoju. Jei įmanoma, skiepijimą siūloma atidėti laikotarpiui po gimdymo, kad būtų išvengta bet kokių interpretacijų dėl nėštumo eigos sutrikimų.
Ar skiriasi skirtingų gamintojų vakcinos ir ar jas galima maišyti?
Lietuvoje dažniausiai prieinamos dviejų pagrindinių gamintojų vakcinos. Jos yra labai panašios savo sudėtimi ir veikimo principu. Nors rekomenduojama kursą baigti ta pačia vakcina, esant būtinybei (pvz., vienos vakcinos trūkumui), jas galima keisti tarpusavyje be neigiamo poveikio imunitetui.
Ilgalaikio imuniteto palaikymas ir revakcinacija
Sėkmingai užbaigus pirminį trijų dozių kursą, darbas dar nėra baigtas. Kadangi erkinis encefalitas yra nuolatinė grėsmė mūsų regione, imunitetą būtina nuolat atnaujinti. Antikūnų kiekis kraujyje laikui bėgant natūraliai mažėja, todėl reikalingos sustiprinančios dozės (revakcinacija).
Pirmoji sustiprinamoji dozė skiriama praėjus 3 metams po trečiosios dozės. Vėliau revakcinacijos dažnumas priklauso nuo amžiaus:
- Asmenims iki 60 metų: Sustiprinančios dozės rekomenduojamos kas 5 metus.
- Asmenims virš 60 metų: Kadangi vyresniame amžiuje imuninė sistema veikia lėčiau ir antikūnai išnyksta greičiau, revakcinaciją rekomenduojama atlikti dažniau – kas 3 metus.
Laiku atliekama revakcinacija yra raktas į ramią vasarą ir saugų laisvalaikį gamtoje. Infektologai primena, kad investicija į skiepus yra nepalyginamai mažesnė nei lėšos ir sveikata, prarasta gydant erkinį encefalitą ir jo sukeltas komplikacijas. Todėl, nepriklausomai nuo to, ar už lango pūga, ar kaitri saulė, pasirūpinti savo ir savo artimųjų apsauga niekada nėra netinkamas metas. Sąmoningumas ir laiku priimti sprendimai padeda išvengti vienos klastingiausių ligų, tykančių Lietuvos gamtoje.
