ATPO sumažinimas: ką rekomenduoja gydytojai

ATPO, arba antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę, yra vienas iš svarbiausių rodiklių, pagal kurį nustatomas autoimuninis skydliaukės uždegimas. Padidėjęs ATPO lygis dažnai rodo Hashimoto tiroiditą arba Greivso ligą – būkles, kai imuninė sistema klaidingai puola skydliaukės audinius. Nors pats antikūnų padidėjimas dar nereiškia, kad reikia skubiai gydyti, tai aiškus signalas, jog organizme vyksta imuniniai procesai, kuriuos svarbu laiku sustabdyti ar bent jau sulėtinti.

Ką reiškia padidėjęs ATPO lygis

ATPO antikūnai susidaro tuomet, kai imuninė sistema pradeda laikyti skydliaukės fermentą – tiroperoksidazę – „svetimu“ ir pradeda jį pulti. Šis fermentas dalyvauja skydliaukės hormonų (T3 ir T4) sintezėje, todėl jo pažeidimas ilgainiui gali lemti hipotiroidizmą – lėtesnę skydliaukės veiklą. Padidėjęs ATPO gali būti nustatomas net prieš pasireiškiant simptomams, todėl reguliarus kraujo tyrimų stebėjimas padeda užkirsti kelią rimtesniems sutrikimams.

Dažniausios priežastys, dėl kurių padidėja ATPO lygis, yra šios:

  • autoimuninės ligos (Hashimoto tiroiditas, Greivso liga);
  • genetinis polinkis į imuninės sistemos disbalansą;
  • lėtinis stresas ir miego trūkumas;
  • per didelis jodo ar seleno trūkumas;
  • virusinės infekcijos;
  • tam tikri vaistai (pvz., interferonas, amiodaronas);
  • hormoniniai pokyčiai – ypač moterims po gimdymo ar menopauzės metu.

Kokie simptomai gali lydėti aukštą ATPO

Nors kai kurie žmonės gali ilgą laiką nejausti jokių simptomų, didelis antikūnų kiekis dažnai signalizuoja apie prasidedantį skydliaukės disbalansą. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:

  • nuovargis, silpnumas, energijos stoka,
  • šalčio netoleravimas,
  • plaukų slinkimas ir sausa oda,
  • svorio augimas be aiškios priežasties,
  • nuotaikos svyravimai ar depresija,
  • mėnesinių ciklo pokyčiai moterims.

Šie simptomai gali pasireikšti palaipsniui, todėl neretai aukštas ATPO aptinkamas tik profilaktinio tyrimo metu.

Kaip gydytojai rekomenduoja mažinti ATPO lygį

Gydytojai pabrėžia, kad pats antikūnų kiekis nėra tiesiogiai mažinamas vaistais. Pagrindinis tikslas – pašalinti priežastį, dėl kurios imuninė sistema tapo pernelyg aktyvi. ATPO mažinimas vyksta natūraliai, kai normalizuojama skydliaukės veikla, sumažinamas stresas ir palaikoma tinkama mityba.

1. Tinkama mityba

Vienas svarbiausių žingsnių – mitybos koregavimas. Gydytojai dažnai rekomenduoja autoimuninę priešuždegiminę dietą (AIP), kuri pašalina produktus, galinčius skatinti imuninį atsaką.

Reikėtų vengti:

  • glitimo turinčių produktų (kviečių, rugių, miežių),
  • perdirbto maisto ir pridėtinio cukraus,
  • sojos ir per daug jodo turinčių papildų,
  • transriebalų ir hidrintų aliejų.

Rekomenduojama valgyti:

  • žalumynus, lapines daržoves, uogas,
  • liesą mėsą, žuvį, kiaušinius,
  • seleną turinčius produktus – Brazilijos riešutus, kiaušinius, tuną,
  • omega-3 šaltinius – linų sėmenis, riebią žuvį,
  • cinku ir magniu turtingus produktus – moliūgų sėklas, avižas, špinatus.

2. Streso mažinimas

Stresas – vienas stipriausių imuninės sistemos stimuliatorių, todėl jo mažinimas yra svarbi ATPO reguliavimo dalis. Tinka:

  • meditacija ar gilus kvėpavimas,
  • fizinis aktyvumas – joga, vaikščiojimas, plaukimas,
  • pakankamas miegas – bent 7–8 valandos per parą,
  • kasdienis poilsio laikas be telefono ar darbo įtampos.

3. Papildai ir natūralūs preparatai

Kai kurie papildai gali padėti atkurti imuninės sistemos balansą ir apsaugoti skydliaukę nuo tolesnio pažeidimo. Gydytojai dažnai rekomenduoja:

  • Seleną – mažina antikūnų aktyvumą ir apsaugo skydliaukės audinius,
  • Vitaminą D – stiprina imuninės sistemos reguliaciją,
  • Omega-3 riebalų rūgštis – turi priešuždegiminį poveikį,
  • Probiotikus – gerina žarnyno mikroflorą, kuri glaudžiai susijusi su imunine veikla.

4. Gydymas vaistais

Jei dėl autoimuninės reakcijos atsiranda hipotiroidizmas, gydytojas gali paskirti levotiroksiną – dirbtinį skydliaukės hormoną, kuris kompensuoja trūkumą. Kai skydliaukės hormonų lygis normalizuojasi, imuninė sistema taip pat dažnai nurimsta, ir ATPO rodikliai palaipsniui mažėja.

Kokie tyrimai padeda stebėti pokyčius

Be ATPO, svarbu reguliariai tikrinti ir kitus skydliaukės rodiklius – TSH, FT3, FT4. Šių tyrimų derinys leidžia gydytojui įvertinti, ar skydliaukė dirba tinkamai. Esant pokyčiams, rekomenduojama tyrimus kartoti kas 3–6 mėnesius, ypač pradinėje gydymo ar mitybos korekcijos stadijoje.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar įmanoma visiškai sumažinti ATPO iki normos?
Kai kuriais atvejais – taip, ypač jei antikūnų padidėjimas susijęs su laikinu stresu ar infekcija. Tačiau autoimuninės kilmės ATPO gali išlikti padidėję visą gyvenimą, nors liga būna kontroliuojama.

Ar galima gydyti padidėjusį ATPO vien mityba?
Mityba turi didelę įtaką, tačiau visiškas pasveikimas reikalauja ir gyvenimo būdo pokyčių – streso mažinimo, papildų vartojimo, miego gerinimo.

Ar reikia riboti jodo vartojimą?
Taip, kai kuriems žmonėms per didelis jodo kiekis gali sustiprinti autoimuninį procesą. Jodo papildai turėtų būti vartojami tik gydytojo nurodymu.

Ar aukštas ATPO visada reiškia skydliaukės ligą?
Ne visada. Kartais ATPO padidėja laikinai – po virusinės infekcijos ar nėštumo. Tačiau tai vis tiek ženklas, kad verta stebėti būklę.

Kiek laiko užtrunka sumažinti ATPO lygį?
Rezultatai priklauso nuo priežasties ir taikomo gydymo. Kai kuriais atvejais antikūnų lygis pradeda mažėti per kelis mėnesius, kitais – prireikia metų.

Kasdieniai žingsniai, palaikantys skydliaukės sveikatą

Skydliaukės veiklai palaikyti svarbiausia nuoseklumas. Tinkamai subalansuota mityba, pakankamas poilsis, streso valdymas ir reguliarūs tyrimai – pagrindiniai žingsniai siekiant sumažinti ATPO lygį. Net nedideli gyvenimo būdo pokyčiai – pvz., daugiau laiko praleidžiant gamtoje ar skiriant 10 minučių meditacijai per dieną – gali padėti sureguliuoti hormonų veiklą ir pagerinti savijautą. Svarbiausia – suprasti, kad skydliaukės sveikata glaudžiai susijusi su viso organizmo pusiausvyra.