Tikriausiai kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime yra susidūręs su tuo nemaloniu jausmu: staiga prasideda stiprus gerklės skausmas, pakyla aukšta temperatūra, o ryjant maistą ar net seiles, atrodo, lyg gerklėje būtų įstrigęs aštrus stiklo gabalėlis. Angina, mediciniškai vadinama ūminiu tonzilitu, yra viena dažniausių ligų, ypač šaltuoju metų laiku, tačiau ji gali užklupti ir vasarą. Kai šeimoje ar kolektyve kas nors suserga šia liga, pirmasis klausimas, kuris kyla aplinkiniams – ar tai užkrečiama ir kaip apsisaugoti? Gydytojų teigimu, atsakymas nėra vienareikšmis „taip“ arba „ne“, nes viskas priklauso nuo ligos sukėlėjo, tačiau atsargumas yra būtinas visais atvejais.
Kas iš tikrųjų yra angina ir kodėl ji kyla?
Prieš pradedant kalbėti apie užkrečiamumą, svarbu suprasti, kas vyksta organizme anginos metu. Angina – tai gomurio tonzilių uždegimas. Tonzilės yra limfinio audinio sankaupos, kurios veikia kaip pirmoji organizmo gynybinė linija, sulaikanti į burną patenkančius virusus ir bakterijas. Tačiau kartais ši gynyba palūžta, ir patys „sargybiniai“ tampa infekcijos židiniu.
Medicinoje išskiriami du pagrindiniai anginos tipai pagal jos sukėlėjus, ir tai yra esminis faktorius vertinant riziką užsikrėsti:
- Virusinė angina: Tai dažniausia ligos forma, kurią sukelia tie patys virusai, kaip ir peršalimą ar gripą (pavyzdžiui, adenovirusai, Epšteino-Baro virusas). Nors ji sukelia skausmą ir diskomfortą, dažniausiai praeina lengviau.
- Bakterinė angina: Dažniausiai ją sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas. Būtent ši forma yra pavojingiausia dėl galimų komplikacijų (pavyzdžiui, širdies, inkstų ar sąnarių pažeidimų) ir reikalauja specifinio gydymo antibiotikais.
Ar angina užkrečiama? Gydytojo verdiktas
Trumpas atsakymas – taip, angina yra užkrečiama liga. Tačiau užkrečiamumo lygis ir trukmė priklauso nuo to, kas sukėlė uždegimą. Tiek virusinės, tiek bakterinės kilmės tonzilitas plinta labai panašiais keliais, todėl, net nežinant tikslios diagnozės, sergantįjį reikėtų laikyti potencialiu infekcijos šaltiniu.
Kaip plinta infekcija?
Pagrindinis anginos sukėlėjų plitimo būdas yra oro lašelinis. Tai reiškia, kad bakterijos arba virusai keliauja oru kartu su smulkiais seilių lašeliais, kai sergantis žmogus:
- Kosti;
- Čiaudi;
- Garsiai kalba ar juokiasi;
- Bučiuojasi (tiesioginis kontaktas).
Be to, užsikrėsti galima ir buitiniu keliu – per bendro naudojimo daiktus. Jei sergantis žmogus palietė savo burną ar nosį, o tada paėmė durų rankeną, telefoną, stalo įrankius ar žaislus, šie paviršiai tampa užteršti. Sveikas žmogus, palietęs tuos pačius daiktus ir vėliau pasitrynęs akis ar burną, gali lengvai pernešti sukėlėją į savo organizmą.
Kiek laiko sergantis žmogus yra pavojingas aplinkiniams?
Tai yra vienas svarbiausių aspektų, kurį būtina žinoti norint apsisaugoti. Užkrečiamumo laikotarpis skiriasi priklausomai nuo to, ar tai virusinė, ar bakterinė infekcija, ir ar taikomas gydymas.
Bakterinės anginos atveju: Jei ligą sukėlė streptokokas ir žmogus negydomas, jis gali platinti bakterijas ir būti užkrečiamas net 2–3 savaites, net jei simptomai šiek tiek palengvėja. Tačiau, pradėjus tinkamą gydymą antibiotikais (kurį paskyrė gydytojas), situacija kardinaliai keičiasi. Paprastai praėjus 24–48 valandoms nuo antibiotikų vartojimo pradžios, pacientas tampa nebepavojingas aplinkiniams, nors pats dar gali jaustis prastai.
Virusinės anginos atveju: Čia situacija kiek kitokia. Kadangi antibiotikai virusų neveikia, žmogus išlieka užkrečiamas tol, kol jaučia aktyvius simptomus – karščiavimą, kosulį, slogą. Paprastai tai trunka apie 5–7 dienas, tačiau kai kuriais atvejais gali užsitęsti ir ilgiau.
Simptomai: kaip atpažinti, kad tai ne šiaip peršalimas?
Norint laiku izoliuotis ir apsaugoti artimuosius, svarbu atpažinti specifinius anginos požymius. Nors tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas (dažnai atlikęs greitąjį streptokoko testą ar kraujo tyrimą), yra tam tikrų signalų, rodančių bakterinę infekciją:
- Staigi pradžia: Bakterinė angina dažniausiai prasideda ūmiai – ryte žmogus gali jaustis sveikas, o vakare jau turėti aukštą temperatūrą.
- Labai stiprus gerklės skausmas: Skausmas paprastai būna stipresnis nei peršalus, trukdo ryti, kalbėti.
- Aukšta temperatūra: Dažnai pakyla virš 38–39 laipsnių Celsijaus.
- Pūlingos apnašos: Pažvelgus į gerklę, ant padidėjusių, paraudusių tonzilių galima pamatyti baltus ar gelsvus taškelius, apnašas.
- Padidėję limfmazgiai: Čiuopiant kaklą po žandikauliu jaučiami padidėję ir skausmingi limfmazgiai.
- Nėra kitų peršalimo požymių: Sergant klasikine bakterine angina, dažniausiai nebūna slogos ar kosulio (šie simptomai labiau būdingi virusinei infekcijai).
Prevencija: 5 auksinės taisyklės norint neužsikrėsti
Jei namuose ar darbe yra sergantis žmogus, apsisaugoti nuo anginos įmanoma, jei laikysitės griežtų higienos taisyklių. Gydytojai rekomenduoja šiuos veiksmus:
1. Izoliacija ir atstumas. Sergantis asmuo turėtų būti atskirame kambaryje, ypač ūmiuoju ligos periodu. Jei tai neįmanoma, stenkitės išlaikyti bent 1–2 metrų atstumą.
2. Atskiri indai ir higienos priemonės. Tai kategoriška taisyklė. Sergantysis privalo turėti savo puodelį, lėkštę, šaukštą, rankšluostį. Panaudotus indus rekomenduojama plauti indaplovėje aukštoje temperatūroje arba labai kruopščiai karštu vandeniu su plovikliu.
3. Rankų higiena. Tai pagrindinis būdas sustabdyti virusų ir bakterijų plitimą. Plaukite rankas dažnai, ypač po kontakto su sergančiuoju ar jo daiktais. Naudokite rankų dezinfekcinį skystį, jei nėra galimybės nusiplauti rankų.
4. Vėdinimas ir drėkinimas. Reguliariai vėdinkite patalpas. Grynas oras mažina virusų ir bakterijų koncentraciją kambaryje. Taip pat svarbu palaikyti tinkamą oro drėgmę, nes išdžiūvusi nosies ir gerklės gleivinė tampa imlesnė infekcijoms.
5. Imuniteto stiprinimas. Stiprus organizmas geriau kovoja su įsibrovėliais. Visavertė mityba, pakankamas miegas ir streso mažinimas padeda išlaikyti imuninę sistemą parengtyje.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Tonzilitas yra apipintas daugybe mitų ir neaiškumų. Pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientams kylančius klausimus apie anginos užkrečiamumą ir eigą.
Ar galima susirgti angina suvalgius ledų?
Tai vienas populiariausių mitų. Tiesiogiai ledai anginos nesukelia – ją sukelia bakterijos arba virusai. Tačiau staigus didelis šaltis gali sukelti vietinį kraujagyslių spazmą gerklėje, dėl ko laikinai susilpnėja vietinis imunitetas. Jei tuo metu organizme tūno bakterijos ar aplinkoje yra užkratas, susirgti tampa lengviau. Tačiau patys ledai nėra ligos priežastis.
Ar pašalintos tonzilės reiškia, kad angina daugiau niekada nesirgsiu?
Pašalinus tonziles (atlikus tonzilektomiją), žmogus nebegali susirgti tonzilitu, nes tiesiog nebėra organo, kuriame vyktų uždegimas. Tačiau tai nereiškia, kad nebeskaudės gerklės. Infekcija gali pažeisti užpakalinę ryklės sienelę (faringitas) ar gerklas (laringitas). Taigi, gerklės skausmai gali kartotis, bet klasikinės anginos su pūliniais ant tonzilių nebebus.
Ar galima užsikrėsti nuo žmogaus, kuris atrodo sveikas?
Taip, tai įmanoma. Egzistuoja vadinamieji „bakterijų nešiotojai“. Tai žmonės, kurių organizme (dažniausiai tonzilėse) gyvena streptokokas, tačiau jiems patiems ligos simptomai nepasireiškia dėl stipraus imuniteto. Nepaisant to, kosėdami ar čiaudėdami jie gali perduoti bakterijas kitiems, kurių imunitetas silpnesnis, ir sukelti jiems ūmią anginą.
Kada reikėtų keisti dantų šepetėlį?
Gydytojai rekomenduoja pakeisti dantų šepetėlį nauju iš karto, kai pradedate jaustis geriau po anginos (pvz., po 2–3 dienų antibiotikų kurso) ir dar kartą – visiškai pasveikus. Ant senojo šepetėlio gali likti bakterijų, kurios gali sukelti pakartotinę infekciją arba užkrėsti kitus šeimos narius, jei šepetėliai laikomi viename indelyje ir liečiasi galvutėmis.
Grįžimas į socialinį gyvenimą: saugūs terminai
Vienas sudėtingiausių sprendimų sergant – kada jau saugu grįžti į darbą, mokyklą ar darželį. Skubėti neverta ne tik dėl aplinkinių saugumo, bet ir dėl savo paties sveikatos, nes per anksti nutraukus poilsio režimą, padidėja komplikacijų rizika.
Jei jums diagnozuota bakterinė angina ir pradėjote vartoti antibiotikus, į kolektyvą galima grįžti ne anksčiau kaip po 24, o dar geriau – po 48 valandų nuo vaistų vartojimo pradžios, ir tik tuo atveju, jei normalizavosi kūno temperatūra bei jaučiatės pakankamai stiprūs. Kol nepradėtas antibakterinis gydymas, į darbą ar ugdymo įstaigą eiti griežtai draudžiama.
Jei angina yra virusinės kilmės, izoliacija turėtų trukti tol, kol karščiuojate ir jaučiate ūmius simptomus. Paprastai rekomenduojama likti namuose bent 5–7 dienas. Svarbu prisiminti, kad net ir pasijutus geriau, organizmui reikia laiko atsistatyti, todėl fizinį krūvį reikėtų didinti palaipsniui.
Apibendrinant, angina yra rimta ir lengvai plintanti liga, kurios nereikėtų ignoruoti. Supratimas apie tai, kaip ji plinta ir kada ji yra pavojingiausia, leidžia apsaugoti ne tik save, bet ir pažeidžiamiausius visuomenės narius – vaikus, senjorus bei žmones su nusilpusiu imunitetu. Pajutus pirmuosius simptomus, visada geriausia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris nustatys tikslią diagnozę ir paskirs tinkamiausią gydymą.
