Feritinas – tai baltymas, atsakingas už geležies kaupimą organizme. Jis veikia kaip savotiška „geležies saugykla“,
padedanti palaikyti stabilų šio mikroelemento kiekį kraujyje ir užtikrinanti normalų raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą.
Kai feritino lygis per žemas, organizmas nebeturi pakankamų geležies atsargų, todėl gali pasireikšti nuovargis, silpnumas,
galvos svaigimas, plaukų slinkimas ar net anemija. Tinkamas feritino lygis yra būtinas ne tik kraujodarai, bet ir bendrai
energijai bei imunitetui palaikyti.
Ką reiškia feritino rodikliai?
Feritino kiekis matuojamas kraujo tyrimuose ir nurodomas nanogramais mililitre (ng/ml).
Normos ribos gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos, tačiau paprastai laikoma, kad:
- Vyrams norma yra apie 30–400 ng/ml;
- Moterims – 15–150 ng/ml (ypač priklauso nuo menstruacijų ir amžiaus);
- Vaikams ir nėščioms moterims normos gali būti kitokios.
Jei feritino kiekis yra mažesnis nei apatinė riba, tai rodo geležies trūkumą. Tačiau svarbu žinoti,
kad net ir esant normaliam hemoglobino kiekiui, žemas feritinas gali reikšti, jog organizme geležies atsargos jau senka.
Kas sukelia sumažėjusį feritino kiekį?
Feritino trūkumo priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai susiję su mitybos, kraujo netekimo ar virškinimo sutrikimais:
- Nepakankamas geležies suvartojimas: dažnas tarp vegetarų ar žmonių, kurie mažai valgo raudonos mėsos.
- Kraujavimas: gausios menstruacijos, skrandžio ar žarnyno opos, hemorojus gali lemti geležies netekimą.
- Virškinimo problemos: celiakija, gastritas, žarnyno uždegiminės ligos mažina geležies įsisavinimą.
- Nėštumas: dėl padidėjusio geležies poreikio moters organizme feritino kiekis dažnai sumažėja.
- Intensyvus sportas: didelis fizinis krūvis gali skatinti mikroelementų išeikvojimą.
- Lėtinės ligos: kai kurios uždegiminės būklės ar kepenų ligos taip pat mažina feritino kiekį.
Norint nustatyti priežastį, svarbu atlikti ne tik feritino, bet ir geležies, hemoglobino, transferino bei CRB tyrimus,
nes feritinas taip pat padidėja uždegimo metu.
Kaip natūraliai pakelti feritino kiekį?
Jei feritino trūkumas nėra labai ryškus, dažnai pakanka tinkamai subalansuotos mitybos ir gyvenimo būdo pokyčių.
Pirmiausia reikėtų užtikrinti, kad organizmas gautų pakankamai geležies, vitamino C ir kitų medžiagų, kurios padeda jai įsisavinti.
1. Įtraukite į mitybą geležies turinčius produktus
Geležis būna dviejų rūšių – heminė (gyvūninės kilmės) ir neheminė (augalinės kilmės). Heminė geležis pasisavinama kelis kartus geriau.
- Raudona mėsa (jautiena, veršiena, kepenys);
- Paukštiena (vištiena, kalakutiena);
- Žuvis ir jūros gėrybės (tunas, sardinės, moliuskai);
- Ankštiniai augalai (pupelės, lęšiai, avinžirniai);
- Žalialapės daržovės (špinatai, brokoliai, lapiniai kopūstai);
- Grūdai, avižos, moliūgų sėklos, džiovinti vaisiai.
Kad organizmas geriau pasisavintų geležį iš augalinės kilmės produktų, verta juos vartoti kartu su vitamino C turinčiais maisto produktais –
pavyzdžiui, citrusiniais vaisiais, braškėmis ar paprikomis.
2. Venkite produktų, trukdančių įsisavinti geležį
Kai kurie produktai mažina geležies pasisavinimą iš maisto. Jei stengiatės pakelti feritino lygį, stenkitės jų vengti bent laikinai.
- Kava ir arbata (ypač juodoji) – jose esantys taninai trukdo geležies įsisavinimui;
- Pienas ir pieno produktai – kalcis mažina geležies pasisavinimą;
- Per daug skaidulų turintys papildai – jie „išplauna“ geležį iš žarnyno.
Geriausia tarp geležies turinčių patiekalų ir kavos ar pieno gėrimų daryti bent 1–2 valandų pertrauką.
3. Naudokite geležies papildus (tik gydytojui rekomendavus)
Kai feritino kiekis labai mažas, mitybos gali nepakakti. Tokiu atveju gydytojas gali paskirti geležies papildus.
Jie būna įvairių formų – tablečių, kapsulių, skystų tirpalų ar net injekcijų.
Svarbu vartoti juos tik pagal nurodymus, nes per didelis geležies kiekis taip pat pavojingas – gali pažeisti kepenis ar sukelti oksidacinį stresą.
Papildus reikėtų vartoti tuščiu skrandžiu arba kartu su vitaminu C, kad pasisavinimas būtų efektyvesnis.
Kiek laiko užtrunka pakelti feritiną?
Feritino kiekio didėjimas yra lėtas procesas. Paprastai pastebimi pokyčiai matomi po 4–8 savaičių, tačiau visiškas normos atkūrimas gali užtrukti 3–6 mėnesius.
Tai priklauso nuo trūkumo priežasties, mitybos, papildų vartojimo ir individualių organizmo ypatybių.
Net pasiekus normalų feritino lygį, rekomenduojama tęsti gydymą dar kelias savaites, kad atkurtos atsargos būtų stabilios.
Kokį vaidmenį atlieka vitaminas C ir B grupės vitaminai?
Vitaminas C skatina neheminės geležies pasisavinimą žarnyne. Todėl rekomenduojama geležies turinčius produktus vartoti kartu su apelsinais, citrinomis,
paprikomis ar uogomis. Tuo tarpu vitaminas B12 ir folio rūgštis (B9) padeda kraujodarai – jie būtini raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui.
Jei trūksta šių vitaminų, feritino kiekio padidinimas gali būti sudėtingesnis, todėl verta atlikti išsamesnius kraujo tyrimus.
Dažniausiai užduodami klausimai apie feritiną
Kokie simptomai rodo, kad trūksta feritino?
Dažniausi požymiai – nuolatinis nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas, blyški oda, trapūs nagai, plaukų slinkimas,
šaltos galūnės ir koncentracijos stoka.
Ar galima turėti žemą feritino kiekį, bet normalų hemoglobiną?
Taip, tai gana dažna situacija. Organizmas pirmiausia išeikvoja geležies atsargas (feritiną), o hemoglobino kiekis sumažėja tik vėliau.
Ar per didelis feritino kiekis gali būti pavojingas?
Taip, per didelis feritinas gali rodyti geležies perteklių, kepenų ligas ar uždegiminius procesus.
Todėl prieš vartojant papildus būtina atlikti tyrimus.
Kiek laiko reikia vartoti papildus, kad pakiltų feritinas?
Rezultatai priklauso nuo pradinės būklės, tačiau dažniausiai prireikia kelių mėnesių.
Svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir nepertraukti vartojimo be gydytojo patarimo.
Ar feritino kiekį gali sumažinti stresas?
Netiesiogiai – taip. Stresas mažina imunitetą ir gali paveikti virškinimą, todėl geležis pasisavinama prasčiau.
Ilgalaikis stresas taip pat didina uždegiminių procesų riziką.
Kasdieniai įpročiai, padedantys palaikyti sveiką feritino lygį
Feritino kiekį galima išlaikyti stabilų derinant subalansuotą mitybą, pakankamą poilsį ir saikingą fizinį aktyvumą.
Venkite per didelio streso, pasirūpinkite kokybišku miegu, vartokite įvairų maistą ir kartą per metus atlikite bendrą kraujo tyrimą.
Tokia profilaktika padeda anksti pastebėti pokyčius ir išvengti rimtesnių sutrikimų.
