Biopsija – tai medicininė procedūra, kurios metu paimamas mažas audinio ar ląstelių mėginys iš žmogaus kūno tam, kad būtų ištirtas laboratorijoje.
Šis tyrimas dažnai naudojamas siekiant nustatyti ar patvirtinti ligas, tokias kaip vėžys, uždegimai, infekcijos ar kiti patologiniai pakitimai.
Nors daugelis pacientų biopsijos bijo, nerimauja dėl galimo skausmo ar komplikacijų, iš tiesų ši procedūra dažniausiai būna greita, saugi ir sukelia minimalų diskomfortą.
Kokiais atvejais skiriama biopsija?
Gydytojas gali paskirti biopsiją tada, kai reikia tiksliai įvertinti audinio struktūrą ar ląstelių sudėtį.
Dažniausios situacijos, kai atliekama biopsija, yra įtartini dariniai (navikai, mazgeliai, opelės),
nežinomos kilmės uždegimai ar lėtiniai pažeidimai, nespecifiniai laboratorinių ar vaizdinių tyrimų rezultatai.
Biopsija gali būti skiriama įvairiose kūno vietose – odoje, krūtyje, kepenyse, inkstuose, skydliaukėje, limfmazgiuose, plaučiuose,
kauluose, gimdos kaklelyje ir kt. Tai nėra išskirtinai onkologinis tyrimas, nors dažnai siejamas su vėžio diagnostika.
Kokios yra biopsijos rūšys?
Priklausomai nuo vietos, kur imamas mėginys, ir procedūros pobūdžio, išskiriamos kelios pagrindinės biopsijos rūšys:
- Adatinė (punkcinė) biopsija: atliekama naudojant ploną adatą. Dažnai naudojama krūties, limfmazgių, skydliaukės, kepenų ar inkstų tyrimams.
- Storos adatos (tru-cut) biopsija: paimamas didesnis audinio gabalėlis su storesne adata. Naudojama navikų ar vidaus organų biopsijai.
- Endoskopinė biopsija: mėginys paimamas per endoskopą – ploną lankstų vamzdelį su kamera. Taikoma virškinimo, kvėpavimo ar šlapimo sistemose.
- Chirurginė biopsija: atliekama per mažą pjūvį, dažnai taikoma, kai reikia didesnio ar giliau esančio audinio gabalėlio.
- Odos biopsija: mažas odos plotelis pašalinamas specialiu instrumentu – dažnai skiriama dermatologinių ligų tyrimui.
Gydytojas parenka biopsijos tipą pagal įtariamą ligą, tyrimo vietą ir paciento būklę. Kartais biopsija atliekama ultragarsinio ar kompiuterinės tomografijos kontrolėje, kad būtų pasiekta tiksli vieta.
Kaip pasiruošti biopsijai?
Daugeliu atvejų biopsijai nereikia ypatingo pasiruošimo. Vis dėlto pacientui gali būti rekomenduojama nevartoti tam tikrų vaistų,
ypač kraują skystinančių (aspirino, varfarino), nes jie gali padidinti kraujavimo riziką po procedūros.
Priklausomai nuo biopsijos tipo, gydytojas gali paprašyti atvykti nevalgius (pvz., jei biopsija atliekama pilvo ertmėje ar su sedacija).
Svarbu informuoti medikus apie esamas ligas, alergijas, nėštumą ar anksčiau buvusias reakcijas į vietinę ar bendrąją nejautrą.
Procedūros metu pacientas gali jausti spaudimą ar tempimą, tačiau skausmas dažniausiai minimalus – dažniausiai naudojama vietinė nejautra.
Jei biopsija atliekama sudėtingesnėje vietoje, gali būti taikoma trumpalaikė sedacija ar net bendroji nejautra.
Ar biopsija yra skausminga?
Vienas dažniausių pacientų klausimų – ar biopsija skaudės? Atsakymas priklauso nuo to, kokio tipo biopsija atliekama, kurioje kūno vietoje ir kokia technika naudojama.
Dauguma biopsijų atliekamos taikant vietinę nejautrą, todėl skausmas procedūros metu dažniausiai minimalus – gali būti jaučiamas tik dūris ar spaudimas.
Po procedūros gali likti nedidelis skausmas ar jautrumas biopsijos vietoje, kartais susidaro kraujosruvų.
Tačiau šie pojūčiai dažniausiai trumpalaikiai ir praeina per kelias dienas. Jei atsiranda stiprus skausmas, paraudimas, karščiavimas ar kraujavimas,
būtina kreiptis į gydytoją – tai gali būti infekcijos ar komplikacijos požymiai.
Ką daryti po biopsijos?
Po procedūros pacientui gali būti rekomenduojama pailsėti, ypač jei buvo atliekama bendroji nejautra ar sedacija.
Dažniausiai grįžti į įprastą veiklą galima jau kitą dieną. Reikėtų vengti intensyvaus fizinio krūvio, nekelti sunkių daiktų ir stebėti biopsijos vietą.
Gydytojas pateiks konkrečias instrukcijas, priklausomai nuo to, kokio tipo biopsija buvo atlikta.
Kartais rekomenduojama nuimti tvarsčius ar naudoti antiseptiką, jei buvo darytas pjūvis ar įdurta giliau.
Tyrimo rezultatai dažniausiai pateikiami per kelias dienas ar savaitę, priklausomai nuo laboratorinių tyrimų sudėtingumo.
Juos aptarti reikėtų su gydytoju – nebandykite jų interpretuoti savarankiškai.
Dažniausiai užduodami klausimai apie biopsiją
Ar biopsija gali sukelti vėžio plitimą?
Tai labai retas reiškinys. Modernios biopsijos technikos ir įrankiai yra saugūs, todėl rizika, kad biopsija paskatins vėžio plitimą, yra beveik lygi nuliui.
Toks mitas kyla iš senų laikų ar klaidingos informacijos. Šiuolaikinėje medicinoje biopsija yra būtinas ir saugus diagnostikos įrankis.
Kaip ilgai užtrunka biopsijos procedūra?
Dauguma biopsijų atliekamos per 15–30 minučių, priklausomai nuo vietos ir sudėtingumo. Kartu su pasiruošimu ir poilsio laiku gydymo įstaigoje
visa procedūra gali trukti iki kelių valandų.
Ar po biopsijos galiu važiuoti automobiliu?
Jei biopsija buvo atlikta su vietine nejautra – taip, dažniausiai galite vairuoti.
Tačiau jei buvo taikoma sedacija ar bendra nejautra, rekomenduojama nevairuoti bent 24 valandas. Visada pasitarkite su gydytoju.
Ar biopsijos metu visada randama liga?
Ne visada. Biopsija gali parodyti, kad audinys yra visiškai normalus. Tokie rezultatai taip pat svarbūs, nes leidžia atmesti pavojingas ligas.
Kartais biopsiją tenka kartoti, jei mėginys nebuvo pakankamai informatyvus.
Ką daryti, jei bijau biopsijos?
Baimė – natūrali reakcija, ypač jei procedūra neaiški. Kalbėkite su gydytoju – jis paaiškins kiekvieną žingsnį, padės pasiruošti ir nusiraminti.
Kai kuriose gydymo įstaigose galima pasitelkti nuskausminimą ar trumpą sedaciją net ir paprastesnėms biopsijoms.
Ką verta žinoti prieš einant į tyrimą
Jei jums paskirta biopsija – nepanikuokite. Tai svarbus diagnostinis žingsnis, padedantis anksti nustatyti ar atmesti pavojingas ligas.
Dauguma pacientų procedūrą ištveria lengvai, o diskomfortas yra minimalus. Tinkamas pasiruošimas, aiškus bendravimas su gydytoju ir
žinojimas, ko tikėtis, padeda įveikti nerimą. Žinodami, kad darote svarbų žingsnį savo sveikatos labui, galite jaustis ramiau ir užtikrinčiau.
