Vėjaraupiai – tai dažna vaikų infekcija, su kuria bent kartą gyvenime susiduria didžioji dalis mažųjų. Tėvams ši liga dažnai kelia nerimą, nes ji pasireiškia karščiu, niežtinčiais bėrimais ir gali trikdyti įprastą kasdienybę. Vis dėlto, supratus ligos eigą, būdingus simptomus ir tinkamus priežiūros principus, dauguma atvejų gali būti valdomi namuose, o vaikui suteikiama reikalinga pagalba sveikstant.
Kas yra vėjaraupiai ir kaip jie plinta
Vėjaraupiai – tai virusinė infekcija, kurią sukelia varicella-zoster virusas. Ši liga itin lengvai plinta oro lašeliniu būdu, todėl vaikų kolektyvuose – darželiuose, mokyklose, būreliuose – vėjaraupių protrūkiai nėra retas reiškinys. Užsikrėsti galima tiek nuo sergančiojo kosėjimo ar čiaudėjimo, tiek nuo kontakto su skysčiu iš pūslelių.
Viruso inkubacinis laikotarpis gali siekti 10–21 dieną. Tai reiškia, kad vaikas gali užsikrėsti, tačiau simptominė liga pasireikš tik po kelių savaičių. Svarbu tai, kad sergantysis gali būti užkrečiamas dar prieš pasirodant bėrimui – maždaug 1–2 dienas anksčiau.
Pagrindiniai vėjaraupių simptomai
Vėjaraupių eiga dažniausiai yra gana aiški ir tėvai neretai ją atpažįsta vos tik prasidėjus bėrimui. Tačiau simptomai gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus ir imuninės sistemos būklės.
Dažniausi požymiai
- Karščiavimas, dažniausiai 37,5–39 °C.
- Bendras silpnumas, nuovargis, irzlumas.
- Galvos ar gerklės skausmas.
- Būdingiausias simptomas – raudonos dėmelės, vėliau virstančios pūslelėmis.
- Stiprus bėrimų niežėjimas.
Bėrimas atsiranda bangomis: iš pradžių – pavienės dėmelės, tada jos plinta kūnu, galvos oda, net burnos gleivine ar lytiniais organais. Pūslelės užpildytos skaidriu skysčiu, po kelių dienų jos pradeda džiūti ir formuoja šašus.
Ligos eiga ir jos trukmė
Paprastai vėjaraupiai vaikui trunka 7–10 dienų. Karščiavimas neretai atslūgsta per kelias dienas, tačiau bėrimų ciklas gali tęstis ilgiau. Kiekviena nauja bėrimo bangelė reiškia, kad vaikas vis dar gali užkrėsti kitus.
Vaikas laikomas neužkrečiamu tik tada, kai visos pūslelės yra visiškai sudžiūvusios ir pavirtusios šašais. Tai dažniausiai įvyksta 7–8 ligos dieną. Kol pūslelės šlapios, skysčiuose yra ypač daug viruso, todėl būtina vengti kontakto su kitais vaikais, ypač naujagimiais, nėščiosiomis ir asmenimis, kurių imunitetas susilpnėjęs.
Kaip gydyti vaiką namuose
Daugeliu atvejų vėjaraupiai gydomi namų sąlygomis. Pagrindinis tikslas – sumažinti niežulį, užtikrinti vaiko komfortą ir stebėti bet kokius nerimą keliančius simptomus.
Rekomenduojami priežiūros principai
- Karščiavimui mažinti galima naudoti paracetamolį ar ibuprofeną, laikantis dozavimo rekomendacijų.
- Niežuliui mažinti padeda tinkami drėkikliai, raminamieji losjonai ar gydytojo rekomenduoti preparatai.
- Labai svarbu neleisti vaikui kasytis bėrimų, kad neatsirastų randų ar bakterinių infekcijų.
- Kojų nagus geriausia nukirpti trumpai, o naktį vaikui galima užmauti pirštines.
- Rūbai turėtų būti lengvi, natūralaus audinio, kad oda galėtų kvėpuoti.
Vonia su drungnu vandeniu gali palengvinti niežulį, o į vandenį galima įpilti specialių priemonių odos raminimui. Reikėtų vengti per karšto vandens, nes jis gali sustiprinti niežėjimą. Jei vaikui sunku miegoti dėl stipraus niežėjimo, verta pasitarti su gydytoju dėl papildomų priemonių.
Ko reikėtų vengti sergant vėjaraupiais
Nors norisi vaikui palengvinti savijautą, yra keli dalykai, kurių tėvai turėtų vengti:
- Nenaudoti aspirino vaikams, nes jis gali sukelti pavojingą Reye sindromą.
- Nekasyti bėrimų ir neliesti pūslelių rankomis.
- Nevartoti nepatikrintų naminių priemonių, galinčių dirginti odą.
- Vengti intensyvaus fizinio krūvio ir perkaitimo.
Kai būtina kreiptis į gydytoją
Nors daugeliu atvejų vėjaraupiai praeina be komplikacijų, yra situacijų, kai reikalinga gydytojo pagalba. Nedelskite kreiptis į specialistą, jei pastebite šiuos požymius:
- Pūslelės tampa stipriai skausmingos, paraudusios ar pradeda pūliuoti.
- Vaikas atsisako gerti, yra vangus, mieguistas.
- Kūno temperatūra labai aukšta ir mažai reaguoja į vaistus.
- Atsiranda dusulys ar stiprūs galvos skausmai.
- Vėjaraupiais suserga naujagimis ar lėtine liga sergantis vaikas.
Tokiais atvejais reikalinga profesionali konsultacija, o kartais ir gydymas ligoninėje.
Vėjaraupių vakcinacija
Vakcinacija nuo vėjaraupių yra efektyviausias būdas apsaugoti vaiką nuo šios infekcijos ir galimų jos komplikacijų. Skiepai ne tik sumažina užsikrėtimo riziką, bet ir užtikrina, kad net susirgus liga būtų daug lengvesnė.
Daugelis šalių vėjaraupių vakcinaciją yra įtraukusios į vaikų skiepų kalendorių. Nors kai kuriose vietose ji rekomenduojama, o ne privaloma, tėvai dažnai nusprendžia skiepyti vaiką dėl didesnio saugumo. Pasiskiepiję vaikai paprastai turi vos kelias dėmeles arba visai neserga.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kiek laiko vaikas turi likti namuose?
Vaikas turėtų likti namuose tol, kol visos pūslelės visiškai sudžiūsta. Tai paprastai užtrunka nuo 7 iki 10 dienų.
Ar galima maudyti vaiką vėjaraupių metu?
Taip, maudyti galima, tačiau vanduo turi būti drungnas. Reikia vengti šiurkščių kempinių ir stipriai trinti odą.
Ar vėjaraupiai gali pasikartoti?
Vėjaraupiai dažniausiai persergami tik kartą. Tačiau tas pats virusas gali vėliau gyvenime sukelti juostinę pūslelinę.
Ar vėjaraupiai pavojingi kūdikiams?
Taip, kūdikiams liga gali būti pavojingesnė, todėl būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Ar galima lankyti kiemą sergant vėjaraupiais?
Lankyti kiemą galima tik tada, jei nėra kontakto su kitais žmonėmis. Vis dėlto, daugeliu atvejų rekomenduojama išlikti namuose.
Papildomi patarimai tėvams
Svarbiausia sergant vėjaraupiais – kantrybė ir tinkama priežiūra. Vaiko odą reikia nuolat stebėti, užtikrinti reguliarią higieną ir skysčių vartojimą. Tinkamai prižiūrint, vėjaraupiai dažniausiai praeina be didesnių sunkumų, o vaikas greitai sugrįžta prie įprasto ritmo.
