Didelis pulsas ir mažas kraujospūdis gali atrodyti prieštaringas derinys, tačiau tokia būklė pasitaiko dažniau, nei gali pasirodyti. Kai širdis plaka greičiau nei įprastai, o kraujospūdis išlieka žemas, organizmas gali siųsti signalus apie dehidrataciją, kraujo netekimą, hormonų disbalansą ar net rimtesnius sutrikimus. Suprasti galimas priežastis ir atpažinti pavojingus simptomus svarbu kiekvienam, nes tinkama reakcija gali padėti išvengti komplikacijų.
Kodėl atsiranda didelis pulsas ir mažas spaudimas?
Šis derinys dažniausiai rodo, kad organizmas bando kompensuoti nepakankamą kraujo tūrį arba sumažėjusį kraujo tekėjimą į audinius. Tai įmanoma dėl įvairių veiksnių, tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių.
Galimos priežastys
- Dehidratacija – kai organizmas netenka daug skysčių, sumažėja cirkuliuojančio kraujo tūris. Širdis pradeda plakti greičiau, kad kompensuotų trūkumą ir palaikytų kraujotaką.
- Staigus atsistojimas (ortostatinė hipotenzija) – pakilus per greitai, kraujas nusėda apatinėse kūno dalyse, todėl trumpam sumažėja spaudimas, o pulsas padidėja.
- Kraujavimas – išoriniai arba vidiniai kraujavimai gali sukelti pavojingą kraujo netekimą, dėl kurio krenta spaudimas, o pulsas kyla.
- Infekcijos ir sepsis – stipri infekcija ar apsinuodijimas krauju smarkiai veikia kraujagyslių tonusą ir širdies veiklą.
- Širdies problemos – širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas ar kardiomiopatijos gali lemti nenormalų pulsą ir spaudimo kritimą.
- Hormonų disbalansas – skydliaukės hormonų perteklius (hipertirozė), antinksčių problemos gali pakeisti širdies ir kraujagyslių reakcijas.
- Vaistų poveikis – kraujagysles plečiantys vaistai, diuretikai ir kai kurie antidepresantai gali sumažinti spaudimą ir sukelti tachikardiją.
Kokie simptomai gali rodyti pavojų?
Nors kartais šis derinys yra nekenksmingas ir laikinas, svarbu stebėti, ar neatsiranda papildomų simptomų. Jie gali perspėti, kad būtina kreiptis į medikus.
Įspėjamieji požymiai
- Stiprus galvos svaigimas arba sąmonės aptemimas
- Dusulys arba kvėpavimo sutrikimai
- Skausmas krūtinėje
- Šaltas prakaitas, blyškumas
- Silpnumas arba drebėjimas
- Greitas, nereguliarus širdies plakimas
- Pykinimas ar vėmimas
Jei simptomai pasireiškia staiga, stipriai ar nepraeina kelias minutes, tai gali būti šokas, rimtas kraujavimas ar širdies sutrikimas. Tokiais atvejais reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą.
Kaip tinkamai išmatuoti pulsą ir spaudimą?
Tiksli diagnostika prasideda nuo taisyklingo matavimo. Netinkamai atlikti matavimai gali klaidinti ir sukelti bereikalingą nerimą.
Spaudimo matavimo rekomendacijos
- Atsisėskite ramiai ir pailsėkite bent 5 minutes.
- Ranką padėkite širdies lygyje ir nesukryžiuokite kojų.
- Matavimą atlikite du kartus kas minutę ir užsirašykite rezultatų vidurkį.
Pulso matavimo taisyklės
- Uždėkite du pirštus ant riešo ar kaklo.
- Skaičiuokite dūžius 30 sekundžių ir padauginkite iš dviejų.
- Atkreipkite dėmesį ne tik į dažnį, bet ir į ritmiškumą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jeigu didelis pulsas ir mažas spaudimas pasireiškia dažnai, lydimi nemalonių simptomų arba trunka ilgiau nei kelias dienas, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Tai ypač svarbu žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinį diabetą ar vartojantiems vaistus, galinčius paveikti kraujotaką.
Gydytojas gali atlikti papildomus tyrimus: kraujo tyrimus, elektrokardiogramą, echoskopiją ar hormonų ištyrimą. Tai padeda nustatyti tikslią priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar didelis pulsas ir mažas spaudimas visada pavojingi?
Ne visada. Kartais tai natūrali organizmo reakcija į nuovargį, stresą ar skysčių trūkumą. Tačiau jei būklė kartojasi arba pasireiškia kartu su kitais simptomais, svarbu į tai atkreipti dėmesį.
Ar gali padėti vandens išgėrimas?
Taip, jeigu priežastis – dehidratacija. Skysčių vartojimas dažnai greitai pagerina savijautą ir stabilizuoja pulsą bei spaudimą.
Kada reikėtų kviesti greitąją pagalbą?
Jei žmogus alpsta, sunkiai kvėpuoja, jaučia stiprų krūtinės skausmą ar įtariate vidinį kraujavimą, būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Ar stresas gali sukelti tokį derinį?
Taip, stresas išskiria hormonus, kurie spartina širdies darbą ir gali trumpam sumažinti kraujospūdį, ypač jautresniems žmonėms.
Praktiniai patarimai, padedantys stabilizuoti būklę
Yra keletas veiksmingų būdų, galinčių padėti sumažinti diskomfortą ir stabilizuoti savijautą. Tai nereiškia, kad jie pakeičia gydytojo konsultaciją, tačiau gali padėti kasdienėje rutinoje.
- Gerti pakankamai vandens visą dieną.
- Vengti staigių kūno padėties pokyčių.
- Valgyti reguliariai, kad cukraus kiekis kraujyje išliktų stabilus.
- Riboti kofeino ir alkoholio vartojimą.
- Sekti pulsą ir spaudimą, jei problema kartojasi.
